Pereiti prie pagrindinio turinio
Public Health

Nors infekcinių ligų lygis ES iš esmės buvo žemas kelis dešimtmečius, naujausia COVID-19 pandemija parodė, kad protrūkiai kelia rimtą grėsmę ir Europai, ir visam pasauliui, nes jie gali kelti problemų visuomenei ir ekonomikai.  

COVID-19 buvo didelė sveikatos krizė, dėl kurios suprastėjo mūsų kasdienis gyvenimas; ji aiškiai parodė, kad sveikata yra pamatinė mūsų visuomenės gerovės sąlyga ir visų žmogaus veiklos sričių – darbo, kelionių, švietimo ir pan. – pagrindas. Net prieš COVID-19 protrūkį 2009 m. gripo pandemijos grėsmė (H1N1), Ebolos virusas Vakarų Afrikoje 2014 m. ir 2022 m., Zika 2016 m. ir beždžionių raupai 2022 m. ir pan. parodė, kad tarptautinės grėsmės sveikatai gali kilti bet kuriuo metu.

Kovai su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai reikia tvaraus ir tvirto požiūrio į parengtį ir reagavimą, apimantį koordinavimo veiksmus prieš krizę, jos metu ir po jos. Kurdama Europos sveikatos sąjungą, Europos Komisija 2020 m. lapkričio mėn. pasiūlė įdiegti naują sveikatos saugumo sistemą, atitinkančią būsimus sveikatos uždavinius. 

Remiantis COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, taikant naująją sistemą sustiprinama ES didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai prevencijos, parengtumo ir reagavimo į jas struktūra pagal naująjį Reglamentą (ES) 2022/2371 ir išplečiamas dviejų pagrindinių ES agentūrų vaidmuo suteikiant naujus įgaliojimus Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC) ir Europos vaistų agentūrai (EMA)

Siekiant gerinti parengtumą didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms ir reagavimą į jas medicininių atsako priemonių srityje, buvo įsteigta Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA).

Kova su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai

Tarpvalstybinės grėsmės sveikatai gali kilti dėl infekcinių ligų, pavyzdžiui, pandemijų. Tačiau jos taip pat gali kilti dėl cheminių medžiagų išsiliejimo arba aplinkos priežasčių, pvz., ugnikalnių išsiveržimų ar klimato kaitos. ES didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai gali išplisti per sienas ir pernelyg apkrauti nacionalinius izoliavimo pajėgumus, todėl ES valstybės narės turi laikytis suderinto požiūrio.

Reagavimas į tarpvalstybinio pobūdžio grėsmę sveikatai yra susijęs su keliais elementais:

  • grėsmės, protrūkio ar krizės nustatymas ir identifikavimas vykdant priežiūrą ir atliekant greitą rizikos įvertinimą;
  • ankstyvojo perspėjimo ir pranešimo kanalų nustatymas taikant patikimas procedūras ir kitas priemones, kurias naudodamos sveikatos priežiūros institucijos galėtų greitai ir tikslingai keistis informacija;
  • tvirti pajėgumai, kad būtų galima sutelkti reagavimo mechanizmus, pavyzdžiui, medicinos personalą, gydymo priemones, vakcinas ir ligoninių infrastruktūrą.

Atsako sėkmė taip pat priklauso nuo aukšto parengtumo lygio, kuris palaikomas dar prieš kylant grėsmei. Parengtumas apima visus tinkamus pajėgumus, procesus, mechanizmus ir priemones, kurių reikia imtis kilus didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai.

Parengtumas yra labai svarbus užtikrinant, kad grėsmių sveikatai atveju siekiant apsaugoti piliečius iš anksto nustatytos procedūros ir mechanizmai būtų greitai pasitelkiami. Patirtis, įgyta per realius įvykius ir reguliariai vykdomas imitacines pratybas esamoms procedūroms išbandyti, yra vertingas indėlis gerinant ir pritaikant parengtumo veiklą.

Kai kurios grėsmės yra ilgalaikės ir dėl to reikalauja konkrečių tikslinių veiksmų. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – mikrobų gebėjimas atsilaikyti prieš jiems išnaikinti skirtus vaistus, pvz., antibiotikus – yra didelė grėsmė visuomenės sveikatai, su kuria kovojant būtina dėti tikslines pastangas jai pasirengti ir reaguoti į ją.

Dėl naujų atsirandančių ligų, pavyzdžiui, zoonozių, kurias dėl mutacijų gyvūnai gali perduoti žmonėms, taip pat reikia vadovautis bendros sveikatos koncepcija, užtikrinant, kad siekiant optimalios sveikatos būtina atsižvelgti į žmonių, gyvūnų, augalų ir jų bendros aplinkos tarpusavio sąsajas. Tokioms epidemijoms kaip ŽIV/AIDS, virusinis hepatitas ir tuberkuliozė, taip pat reikia skirti ypatingą, koordinuotą ir ilgalaikį dėmesį. Tas pats pasakytina apie parengtumą galimiems teroristiniams išpuoliams, hibridines grėsmes ir visų formų žmogaus sukeltas grėsmes visuomenei.

ES veiksmai. Naujas reglamentas dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai

Europos Sąjunga jau daugiau kaip du dešimtmečius yra priėmusi teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad būtų koordinuotai reaguojama į tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, kylančias dėl netyčia arba tyčia sukeltų infekcinių ligų, cheminių, biologinių, aplinkos ir nežinomos kilmės grėsmių. Šį teisės aktą sustiprino naujas Reglamentas (ES) 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuris buvo grindžiamas ankstesniu Sprendimu 1082/2013/ES ir kuriuo pastarasis sprendimas buvo panaikintas. 

Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį, naujuoju reglamentu sukuriama tvirtesnė teisinė sistema, kuria siekiama pagerinti ES pajėgumus gyvybiškai svarbiose prevencijos, parengtumo, priežiūros, rizikos vertinimo, ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo srityse. Tai pagrindinis teisės aktas, kuriuo nustatomos ES lygmens struktūros, procesai ir mechanizmai, skirti reaguoti į biologinės, cheminės, aplinkos ar nežinomos kilmės grėsmes visuomenės sveikatai.

Pagal nuo 2022 m. gruodžio mėn. įsigaliojusį reglamentą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ES dabar

  • turi galimybę paskelbti ES ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, kuri paskatintų didesnį koordinavimą, ECDC paramos ir mechanizmų, skirtų medicininių atsako priemonių, pavyzdžiui, gydymo priemonių ar vakcinų, stebėsenai, kūrimui, pirkimui ir pateikimui, taikymą;
  • gali patikimiau planuoti parengtį pagal ES parengties planą ir reguliariai vykdant valstybių narių parengtumo pajėgumų stebėseną ir vertinimą.
  • gali išplėsti ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo sistemą, kuri būtų sąveiki su kitomis ES ir tarptautinio lygmens įspėjimo sistemomis ir padėtų veiksmingai atsekti sąlytį turėjusius asmenis bei sukurti naują medicininės evakuacijos modulį;
  • turi naudojant dirbtinį intelektą ir kitas pažangias technologines priemones, ES lygmeniu sukurtą stipresnę integruotą stebėjimo sistemą;
  • turi naują rizikos vertinimą sistemą, skirtą visiems pavojams, apimančią skubias ir tinkamas rekomendacijas dėl reagavimo priemonių, kurioje dalyvautų kelios ES agentūros – ECDC, EFSA, ECHA, EAA, EMCDDA, Europolas ir EMA;
  • turi patikimą bendro medicininių atsako priemonių pirkimo tvarkos nustatymo mechanizmą;
  • turi galimybę priimti bendras ES lygmens priemones būsimoms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai šalinti pasitelkiant sustiprintą Sveikatos saugumo komitetą.

Stipresnis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos vaistų agentūra (EMA)

Kartu su naująja ES sveikatos saugumo sistema taip pat sustiprintos dvi pagrindinės ES agentūros – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Europos vaistų agentūra. Pagal naujus įgaliojimus ECDC padės Europos Komisijai ir ES šalims kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai:

  • vykdydamas epidemiologinę priežiūrą (naudojant integruotas sistemas, sudarančias priežiūros tikruoju laiku galimybę);
  • atlikdamas parengtumo ir reagavimo planavimą, ataskaitų teikimą ir vertinimą;
  • teikdamas neprivalomas rekomendacijas ir pasiūlymus dėl biologinio pavojaus rizikos valdymo galimybių;
  • užtikrindamas pajėgumus mobilizuoti ir dislokuoti ES pagalbos grupes ligos protrūkio atveju, kurios padėtų reaguoti vietos lygmeniu valstybėse narėse;
  • kurdamas ES etaloninių laboratorijų tinklą ir tinklą dėl medžiagų, gautų iš žmogaus, kūrimo.

Taip pat buvo padidinti Europos vaistų agentūros įgaliojimai, kad ji turėtų galimybių padėti koordinuotai reaguoti Sąjungos lygmeniu į tokias krizes:

  • stebėdama ypatingos svarbos vaistų ir medicinos prietaisų trūkumo riziką ir ją mažindama;
  • teikdama mokslines rekomendacijas dėl vaistų, kurie gali padėti gydyti tas krizes sukeliančias ligas, užkirsti joms kelią arba jas diagnozuoti;
  • koordinuodama tyrimus, skirtus stebėti vakcinų veiksmingumą ir saugumą;
  • koordinuodama klinikinius tyrimus.

Ankstesnis sprendimas dėl tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai

Prieš priimant aptariamą reglamentą, pagrindinis teisės aktas, kuriuo nustatoma ES sveikatos saugumo sistema, buvo Sprendimas Nr. 1082/2013 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai su nuostatomis dėl parengtumo ir pajėgumų koordinuotai reaguoti į ekstremaliąsias sveikatos situacijas visoje ES.
2013 m. priimtas sprendimas buvo svarbus žingsnis gerinant sveikatos saugumą ES. Prieš tai, kai šį sprendimą pakeitė naujasis Reglamentas (2371/2022) dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, juo buvo grindžiama ES bendradarbiavimo šioje srityje teisinė sistema.

Pagal šį sprendimą buvo teikiama parama ES valstybėms narėms kovojant su tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis ir padedama apsaugoti piliečius nuo galimų būsimų pandemijų ir didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai:

  • stiprinant parengties planavimo pajėgumus ES lygmeniu, skatinant koordinavimą ir dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais bei informacija dėl nacionalinio parengties planavimo;
  • eksploatuojant skubaus įspėjimo sistemas apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, į kurias reikia koordinuoto Sąjungos lygmens atsako – ES skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos;
  • gerinti tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai rizikos vertinimą ir valdymą;
  • nustatant būtinas priemones medicininių reagavimo priemonių bendriems viešiesiems pirkimams ir medicininių atsako priemonių diegimo mechanizmui sukurti ir įgyvendinti;
  • stiprinant ES masto reagavimo veiksmų koordinavimą suteikiant Sveikatos saugumo komitetui tvirtus teisinius įgaliojimus koordinuoti nacionalinius reagavimo į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, riziką ir krizes veiksmus, kad visuomenei ir sveikatos priežiūros specialistams būtų teikiama nuosekli ir koordinuota informacija;
  • puoselėjant tarptautinį bendradarbiavimą ir pasaulinio masto veiksmus.