Pastaraisiais metais infekcinių ligų skaičius ES sumažėjo arba išliko stabilus, tačiau grėsmės kyla nuolatos. 2009 m. gripo pandemija (H1N1), 2011 m. e. Coli protrūkis Vokietijoje, 2014 m. ebolos viruso grėsmė Vakarų Afrikoje, 2016 m. zikos virusas ir 2020 m. COVID-19 rodo, kad tarptautinio pobūdžio grėsmės dėl naujų infekcijų gali kilti bet kuriuo metu.

COVID-19 pandemija tapo precedento neturinčiu iššūkiu visuomenės sveikatai ir mūsų ligšioliniam gyvenimui. Kovojant su tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai reikia gerai pasirengti ir koordinuoti veiksmus prieš krizę, jos metu ir po jos.

Kurdama Europos sveikatos sąjungą, Europos Komisija lapkričio 11 d. pasiūlė įdiegti naują sveikatos saugumo sistemą, atitinkančią būsimus sveikatos uždavinius. Remiantis kovos su koronavirusu patirtimi, naująja sistema bus išplėstas ES agentūrų vaidmuo koordinuojant pasirengimo ir reagavimo priemones. Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) buvo įsteigta siekiant pasirengti visuomenės sveikatos krizėms ir į jas reaguoti.

Kova su grėsmėmis sveikatai

Reagavimą į grėsmę sveikatai sudaro keli aspektai:

• grėsmė, protrūkis arba krizė aptinkama ir nustatoma taikant priežiūrą ir stebėseną;
• reikia turėti ankstyvojo perspėjimo ir pranešimo kanalus taikant patikimas procedūras ir kitas priemones, kurias naudodamos sveikatos priežiūros institucijos galėtų greitai ir tikslingai keistis informacija.

Kompetentingas rizikos vertinimas yra pagrindinis elementas sprendžiant, ar reaguotį grėsmę ir koks turėtų būti atsakas. Tai ypač svarbu tarptautiniu mastu.

Svarbu gerinti pasirengimą, kad prireikus jau būtų reikalingi pajėgumai, procesai ir priemonės. Pasirengimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad procedūros ir mechanizmai būtų įdiegti iš anksto ir kad kilus grėsmei sveikatai juos būtų galima greitai mobilizuoti siekiant apsaugoti piliečius. Patirtis, įgyta per realius įvykius ir reguliariai vykdomas imitacines pratybas esamoms procedūroms išbandyti, yra vertingas indėlis gerinant ir pritaikant pasirengimo veiklą.

Kai kurios grėsmės yra ilgalaikės ir dėl to reikalauja konkrečių tikslinių veiksmų. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra didėjanti visuomenės sveikatos problema, kuriai reikia tinkamo lygio parengties ir atsako. Tokioms epidemijoms kaip ŽIV/AIDS, virusinis hepatitas ir tuberkuliozė, taip pat reikia skirti ypatingą, koordinuotą ir ilgalaikį dėmesį. Tas pats pasakytina apie pasirengimą teroristiniams išpuoliams, hibridines grėsmes ir visų formų žmogaus sukeltas grėsmes visuomenei.

ES tarpvalstybiniai veiksmai

Europos Sąjunga yra priėmusi teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad būtų koordinuotai reaguojama į tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, kylančias dėl netyčia arba tyčia sukeltų infekcinių ligų, cheminių, biologinių, aplinkos ir nežinomos kilmės grėsmių.

Remiantis koronaviruso pandemijoje įgyta patirtimi, pasiūlymu dėl reglamento dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 1082/2013/ES, būtų suteikti tvirtesni koordinavimo ES lygmeniu įgaliojimai. Paskelbus nepaprastąją padėtį ES būtų automatiškai pradėtas stipresnis koordinavimas ir būtų leidžiama kurti, kaupti ir įsigyti su krize susijusius produktus.

Europos Komisija ir ES agentūros, visų pirma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) , reguliariai tikrins pasirengimo pandemijai planus ES ir nacionaliniu lygmenimis ir atliks jų auditą. Europos Komisija praneš rezultatus ES šalims ir Europos Parlamentui.

ECDC taip pat sukurs stipresnę ES lygmens integruotą stebėjimo sistemą, naudodamas dirbtinį intelektą ir kitas pažangias technologines priemones.

Bus reikalaujama, kad ES šalys patobulintų informacijos apie sveikatos sistemų rodiklius (pvz., laisvų ligoninių lovų skaičių, specializuotą gydymą ir intensyvios terapijos pajėgumus, parengtų medicinos darbuotojų skaičių ir pan.) teikimą;

Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA)

Naujoji pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) sustiprins Europos gebėjimą užkirsti kelią tarpvalstybinėms ekstremaliosioms sveikatos situacijoms, jas nustatyti ir greitai į jas reaguoti. Jos misija bus stiprinti sveikatos saugumo koordinavimą ES, siekiant užtikrinti pagrindinių medicininių reagavimo priemonių kūrimą, gamybą, viešuosius pirkimus ir teisingą paskirstymą ir prisidėti prie pasaulinio pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas struktūros stiprinimo.

Pasirengimo ir krizių laikotarpiais HERA veiks skirtingais būdais. Pasirengimo etape ji vadovaus investicijoms ir veiksmams, kuriais bus stiprinama naujų ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų prevencija ir pasirengimas joms. Krizės etapu HERA galės pasinaudoti didesniais įgaliojimais greitai priimti sprendimus ir įgyvendinti neatidėliotinas priemones.

Stipresnis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos vaistų agentūra (EMA)

ECDC būtų suteikti didesni įgaliojimai, kad jis galėtų padėti Europos Komisijai ir ES šalims vykdyti pirmiau aprašytas naujas užduotis, visų pirma:

• epidemiologinės priežiūros (naudojant integruotas sistemas, sudarančias priežiūros tikruoju laiku galimybę);
• pasirengimo ir reagavimo planavimo, ataskaitų teikimo ir audito;
• neprivalomų rekomendacijų ir rizikos valdymo galimybių teikimo;
• pajėgumų mobilizuoti ir dislokuoti ESpagalbos grupes ligos protrūkio atveju, kurios padėtų reaguoti vietos lygmeniu valstybėse narėse;
• ES etaloninių laboratorijų tinklo ir tinklo dėl medžiagų, gautų iš žmogaus, kūrimo.

Bus sustiprinti Europos vaistų agentūros įgaliojimai, kad ji turėtų galimybių padėti koordinuotai reaguoti Sąjungos lygmeniu į tokias krizes:

• stebėdama ypatingos svarbos vaistų ir medicinos prietaisų trūkumo riziką ir ją mažindama;
• teikdama mokslines rekomendacijas dėl vaistų, kurie gali padėti gydyti tas krizes sukeliančias ligas, užkirsti joms kelią arba jas diagnozuoti;
• koordinuodama tyrimus, skirtus stebėti vakcinų veiksmingumą ir saugumą;
• koordinuodama klinikinius tyrimus.

Sprendimas dėl tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai

Pagrindinis žingsnis kuriant nuoseklią ir tvirtą ES sveikatos saugumo sistemą buvo Sprendimo 1082/2013 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai priėmimas siekiant pagerinti pasirengimą ir sustiprinti gebėjimus koordinuotai reaguoti į sveikatos krizes visoje ES.

Šis teisės aktas buvo svarbus žingsnis gerinant sveikatos saugumą ES ir užtikrino teisinį pagrindą ES bendradarbiavimui šioje srityje, kol bus priimti nauji pasiūlymai. Juo teikiama parama ES valstybėms narėms kovojant su tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis ir padedama apsaugoti piliečius nuo galimų būsimų pandemijų ir didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai:

• stiprinant parengties planavimo pajėgumus ES lygmeniu, skatinant koordinavimą ir dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais bei informacija dėl nacionalinio parengties planavimo;
• eksploatuojant skubaus įspėjimo sistemas apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, į kurias reikia koordinuoto Sąjungos lygmens atsako – ES skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos;
• gerinti tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai rizikos vertinimą ir valdymą;
• nustatant būtinas priemones medicininių reagavimo priemonių bendriems viešiesiems pirkimams ir MCM diegimo mechanizmui sukurti ir įgyvendinti;
• stiprinant ES masto reagavimo veiksmų koordinavimą suteikiant Sveikatos saugumo komitetui tvirtus teisinius įgaliojimus koordinuoti nacionalinius reagavimo į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, riziką ir krizes veiksmus, kad visuomenei ir sveikatos priežiūros specialistams būtų teikiama nuosekli ir koordinuota informacija;
• puoselėjanttarptautinį bendradarbiavimą ir pasaulinio masto veiksmus.