Pereiti prie pagrindinio turinio
Public Health

Priežiūra ir ankstyvasis perspėjimas

Globaliame pasaulyje ligos gali labai greitai išplisti iš vienos šalies į kitą. Siekiant anksti nustatyti grėsmes sveikatai, būtina nuolatinė griežta priežiūra ir skubaus įspėjimo bei reagavimo mechanizmai. 

ES sukūrė struktūras, kad valstybių narių visuomenės sveikatos institucijos ir pasaulinės organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PMO), galėtų greitai keistis informacija ir kuo anksčiau nustatyti grėsmes.

Infekcinių ligų ir kitų grėsmių sveikatai priežiūra

Priežiūros sistemos teikia informaciją užkrečiamųjų ligų tendencijoms stebėti ir padeda nustatyti rizikos veiksnius bei sritis, kuriose būtina imtis veiksmų. Jų teikiama informacija skirta prioritetams nustatyti, planuoti ir įgyvendinti, taip pat prevencinių programų ištekliams paskirstyti ir prevencinėms programos ir kontrolės priemonėms įvertinti.

Iš pradžių Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2119/98/EB buvo sukurtas užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklas.

Sprendimas Nr. 2119/98/EB buvo panaikintas ir pakeistas 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai. Nauju sprendimu atnaujinta užkrečiamųjų ligų ir susijusių specialiųjų sveikatos problemų epidemiologinės priežiūros tinklo veikla.

Šio tinklo veikloje dalyvauja Komisija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir už epidemiologinę priežiūrą nacionaliniu lygmeniu atsakingos kompetentingos institucijos. Jo veiklą vykdo ir koordinuoja ECDC.

Naujuoju Reglamentu (ES) 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai savo ruožtu buvo panaikintas ir pakeistas Sprendimas 1082/2013/ES. Juo remiamas ir dar labiau sustiprinamas Europos epidemiologinės priežiūros tinklas, kurį toliau valdo ir koordinuoja ECDC.

Peržiūrėtas infekcinių ligų sąrašas

ES epidemiologinės priežiūros tinklas stebi apie 50 ligų ir specifinių sveikatos problemų, pavyzdžiui, atsparumą antimikrobinėms medžiagoms: nuo juodligės iki Zikos virusinės ligos.  Šis sąrašas paskutinį kartą buvo atnaujintas 2018 m. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/945, kai į sąrašą buvo įtraukta neuroboreliozė, dengė karštligė, Zikos virusinė liga ir čikungunija.

Šiuo sprendimu taip pat patikslintos kelių kitų užkrečiamųjų ligų ir susijusių sveikatos problemų (pvz., atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų) atvejų apibrėžtys. Sąrašas atitinka PSO klasifikaciją.

Reglamentu (ES) 2022/2371 Komisijai suteikiami įgaliojimai vėl atnaujinti užkrečiamųjų ligų ir su jomis susijusių sveikatos problemų (tokių, kaip atsparumas antimikrobinėms medžiagoms) sąrašą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų įtrauktos į epidemiologinės priežiūros tinklą.

Komisija taip pat nustato kiekvienos infekcinės ligos atvejų apibrėžtis, kurias valstybės narės naudoja vykdydamos priežiūrą ir teikdamos ataskaitas ECDC, taip užtikrindama galimybę palyginti ir suderinti Sąjungos lygmeniu surinktus duomenis.

Tam, kad vykdant kitų grėsmių sveikatai priežiūrą būtų galima nustatyti tendencijas ir rizikos pobūdžio pokyčius, reikia taikyti skirtingus metodus. Komisija palaiko ryšius su atitinkamomis ES agentūromis ir ES šalių valdžios institucijomis, siekdama užtikrinti, kad pasirengimo planai būtų rengiami atsižvelgiant į kintančias grėsmes.

ES etaloninės visuomenės sveikatos laboratorijos

Siekiant sustiprinti Sąjungos gynybą kilus didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms, skiriamos ES etaloninės visuomenės sveikatos laboratorijos. ES etaloninės laboratorijos rems nacionalines laboratorijas, naudodamosi visoje Europos Sąjungoje prieinamomis mokslinėmis žiniomis, siekdamos gerinti pasirengimą, greitą nustatymą ir reagavimą.

Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema (SĮRS)

SĮRS yra skubaus įspėjimo apie pavojų sistema, skirta pateikti ES lygmens įspėjimus apie dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai. Ši konfidencialumą užtikrinanti internetinė sistema suteikia galimybę Europos Komisijai ir nacionaliniu lygmeniu atsakingoms paskirtosioms kompetentingoms institucijoms (vadinamoms SĮRS kompetentingomis institucijomis) palaikyti nuolatinį ryšį.

ES šalys gali laiku ir saugiai įspėti, keistis informacija ir koordinuoti nacionalinius atsakomuosius veiksmus, susijusius su didelėmis tarpvalstybinėmis grėsmėmis.

Sistema priklauso Europos Komisijai, o ECDC valdo IT platformą. SĮRS buvo sėkmingai naudojama įspėjimams teikti, dalytis informacija ir priemonėms koordinuoti reaguojant į tarpvalstybinius atvejus, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, taip pat suvaldant dabartinius ir ankstesnius protrūkius, kaip antai COVID-19, beždžionių raupų, gripo A(H1N1), Ebolos viruso ir kt.

SĮRS yra skirta visoms grėsmėms, įskaitant biologines bei chemines grėsmes ir grėsmes aplinkai, taip pat nežinomos kilmės grėsmes, kaip antai ekstremalius meteorologinius reiškinius, vulkaninių pelenų debesis, cheminių medžiagų išsiliejimą ar biologinius pavojus, pvz., biotoksinus.

EWRS veikia pagal griežtas taisykles, be kita ko, reglamentuojančias asmens duomenų tvarkymą. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/253 nustatytos įspėjamųjų pranešimų pagal SĮRS, konsultacijų ir tokių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai šalinimo veiksmų koordinavimo procedūros.

Komisijos rekomendacijoje (ES) 2017/1140 taip pat nustatytos taisyklės dėl asmens duomenų, kuriais galima keistis naudojantis Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema (SĮRS) siekiant koordinuoti kontakto atsekimo priemones, susijusias su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai. Šie SĮRS procedūras apibrėžiantys aktai bus atnaujinti priėmus naująjį Reglamentą (ES) 2022/2371.

Šiuo metu rengiamos SĮRS naujovės, atsižvelgiant į patirtį, įgytą dėl COVID-19, ir į naująjį Reglamentą (ES) 2022/2371, kuriuo reikalaujama apie visas grėsmes pranešti naudojantis SĮRS platforma.

Be to, SĮRS turėtų sudaryti sąlygas keistis informacija apie visuomenės sveikatos priemones, rizikos vertinimus ir krizių valdymo funkcijas, pavyzdžiui, tas, dėl kurių būtina keistis asmens sveikatos duomenimis, kad būtų galima veiksmingai skaitmeniniu būdu atsekti tarpvalstybinius sąlyčio atvejus ir vykdyti medicininį evakavimą.

Atsižvelgiant į išplėstus ECDC įgaliojimus taip pat būtina nuolat atnaujinti SĮRS, naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, dirbtiniu intelektu, kosmoso technologijomis pagrįstomis programėlėmis, kitomis technologijomis, skirtomis kontaktams atsekti, ir t. t.

Kada ir kaip gaunami SĮRS pranešimai

SĮRS kompetentingos institucijos arba Europos Komisija įspėja dėl didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai, kai

  • tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku grėsmė yra neįprasta arba netikėta;
  • stipriai padidėja sergamumas ar mirtingumas arba sparčiai didėja grėsmės mastas;
  • viršijami nacionaliniai atsakomųjų veiksmų pajėgumai arba kyla grėsmė daugiau negu vienai valstybei narei;
  • gali prireikti koordinuotų atsakomųjų veiksmų Sąjungos lygmeniu.

Įspėjimai skelbiami ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tada, kai ES šalis arba Komisija pirmą kartą sužino apie grėsmę. Pavyzdžiui, pirmąjį pranešimą apie virusą, kuris vėliau tapo žinomas kaip SARS-CoV-2 (COVID-19 sukeliantis virusas), Komisija pateikė jau 2020 m. sausio 9 d., praėjus kelioms dienoms po to, kai Kinija pranešė apie nežinomą virusą.

Reaguojant į COVID-19, SĮRS taip pat padėjo keistis keleivių buvimo vietos anketų duomenimis taikant tarpvalstybines kontaktų atsekimo priemones.  Kontaktų atsekimas yra esminė veiksmingo atsako priemonė, leidžianti greitai nustatyti galimai užsikrėtusius asmenis siekiant juos izoliuoti, ištirti arba gydyti.

Savo ruožtu tai padeda stabdyti arba lėtinti ligos plitimą.  Du teisės aktai, kuriais įteisintas keitimasis keleivių duomenimis per SĮRS: