Precedento neturinčios pastangos užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis
Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos GD generalinis direktorius Xavier Prats Monne pasakoja apie Komisijos pastangas gerinti migrantų ir pabėgėlių sveikatą ir padėti valstybėms narėms stiprinti savo sveikatos sistemas, kad jos taptų prieinamesnės, veiksmingesnės ir atsparesnės.
Kokių priemonių ėmėsi Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas reaguodamas į precedento neturintį migrantų antplūdį nuo 2015 m.?
Naudodamasis pagal Trečiąją sveikatos programą finansuojamais projektais Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas galėjo padėti valstybėms narėms, pavyzdžiui, rengti sveikatos priežiūros specialistus, rengti pažeidžiamų migrantų sveikatos priežiūros modelius, integruoti migrantus į pirminės sveikatos priežiūros sistemas.
Sveikatos programa yra finansinė priemonė, kuria naudojantis papildoma ir remiama valstybių narių politika, jai suteikiama pridėtinė vertė. Pagrindinis jos tikslas – gerinti ES piliečių sveikatą, tačiau ja siekiama ir mažinti nelygybę bei didinti sveikatos sistemų tvarumą.
Kiek lėšų skirta pagalbai migrantams ir pabėgėliams?
2015–2016 m. su migrantų sveikata susijusiems projektams pagal Trečiąją sveikatos programą (2014–2020 m.) skirta 14,7 mln. eurų. Šiemet įvairiai veiklai, įskaitant bendruosius sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ir migrantų sveikatos srities veiksmus, skirta apie 4,5 mln. eurų.
Kokio pobūdžio nelygybę patiria migrantai ir pabėgėliai?
Dėl žinių apie sistemą trūkumo, socialiniu ir ekonominiu požiūriu prastesnės padėties, kalbos barjero, kartais stigmatizavimo ir kitų problemų migrantai patiria didelę nelygybę ir profilaktinės priežiūros, ir gydymo srityse. Komisija įsipareigojo šalinti šios nelygybės priežastis.
Stigma atsiranda dėl nepagrįstos baimės, kad pabėgėliai ir migrantai gali į ES atnešti ligų. Iš tiesų dauguma pabėgėlių ir migrantų Europą pasiekia sveiki, nors dažnai psichiškai ir fiziškai išsekę ir traumuoti dėl to, ką patyrė namuose ir per sunkią savo kelionę.
Nors nei Komisija, nei PSO nėra pateikusios rekomendacijų, kad pabėgėliams arba migrantams būtų privalu tikrintis, ar neserga kokiomis nors ligomis, primygtinai rekomenduojama įvažiavimo į ES vietose atlikti sveikatos patikras, kad būtų galima užtikrinti, kad visi pabėgėliai ir migrantai, kuriems reikia sveikatos priežiūros paslaugų, visų pirma vaikai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės ir smurtą patyrę asmenys, galėtų jų gauti.
Ar toms patikroms skiriama lėšų pagal Sveikatos programą?
Tarptautinė migracijos organizacija pagal Sveikatos programą gavo tiesioginę dotaciją sveikatos tikrinimui. 2015 m. atliktos 4275 patikros, 2016 m. – 8938. Pagal kitą projektą atliktos skubios individualios 2459 tik ką atvykusių migrantų sveikatos patikros, patikrinta fizinė 49 707 asmenų sveikata. Pagal dar kitą projektą atliktos 11 057 sveikatos patikros Italijoje – šalyje, kurią Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris neseniai gyrė savo 2017 m. rugsėjo 13 d. skaitytame pranešime apie Sąjungos padėtį. Jo žodžiais, rūpindamasi migrantais ir pabėgėliais, Italija „gina Europos garbę“.
Kas daroma, kad migrantai ir pabėgėliai būtų integruojami į ES sveikatos sistemas?
Praeitų metų balandžio mėn. Komisijos priimtas Europos socialinių teisių ramstis – didelis žingsnis tinkama linkme. 16 principas – tai aiškus teiginys, kad „kiekvienas turi teisę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas prevencinės ir gydomosios medicinos paslaugas“.
Darbo sveikatos srityje pagrindą suteikia ir 2016 m. birželio mėn. patvirtintas Komisijos trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planas. Siekti šio tikslo padeda daug pagal Sveikatos programą finansuojamų projektų, daugelis jų išvardyti šiame migrantų sveikatai skirtame portalo „Sveikata ES“ informacinio biuletenio numeryje.
Kas toliau?
Nepanašu, kad į Europą atvykstančių pabėgėlių ir kitų migrantų srautas mažėtų, tai lieka ES veiklos prioritetas. Komisija toliau padės ES šalims siekti, kad jų sveikatos sistemos taptų kuo prieinamesnės, veiksmingesnės ir atsparesnės. Dokumentų rinkinys „Sveikatos būklė ES“ padės politikos formuotojams priimti informacija grindžiamus sprendimus dėl sveikatos politikos ir sveikatos išlaidų, o analitiniame dokumente, kuris bus paskelbtas šių metų lapkričio mėn., bus išnagrinėta sveikatos padėtis visose 28 ES valstybėse narėse, rezultatai bus susieti su platesne ES darbotvarke. Koks yra galutinis tikslas? Vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ... visiems.
ES lygmens veikla
|
Europos Komisija. Sveikata ir maisto sauga |
Naujienos
|
Per Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (CHAFEA) ir Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato renginį nagrinėtos ES priemonės, kuriomis siekiama gerinti pažeidžiamų migrantų sveikatą, integruoti pabėgėlius ir migrantus į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir rengti sveikatos priežiūros specialistus. |
|
2017 m. rugsėjo 21 d. kalbėdamas per pabėgėlių klausimui skirtą specialistų susitikimą Komisijos narys pažadėjo toliau dirbti drauge su kitais Komisijos nariais, valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis ir naudoti Sveikatos programą migrantų sveikatos ir integracijos sričių veiklai paremti. |
|
Migracijos ir sveikatos valdymo projektą pradėta vykdyti 2017 m. sausio mėn. siekiant visoje ES didinti informuotumą, gausinti ir skleisti žinias, skatinti sekti gerosios patirties rūpinantis migrantų sveikata pavyzdžiais, taikyti faktais grindžiamus metodus. |
|
Europos solidarumo korpusui – vieni metai Nuo Solidarumo korpuso įkūrimo praeitais metais jo nariais tapo 36 294 18–30 metų žmonės iš visų valstybių narių. Dalis šių jaunuolių dirbs su sveikata susijusiose srityse, daug jų jau padeda migrantams ir pabėgėliams kitais būdais, pavyzdžiui, moko juos kalbų. |