Portalo „Sveikata ES“ informacinis biuletenis Nr. 222. Dėmesio centre

ŽIV / AIDS, virusinis hepatitas ir tuberkuliozė. Jei ir toliau veiksime, 2030 m. tikslus pasiekti bus įmanoma

Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato direktorius Johnas F. Ryanas, atsakingas už visuomenės sveikatą, aptaria darnaus vystymosi tikslus dėl ŽIV / AIDS, virusinio hepatito ir tuberkuliozės ir Komisijos pastangas juos pasiekti, kaip nurodyta šią vasarą paskelbtame tarnybų darbiniame dokumente.

Kokie yra 2030 m. tikslai ir ar galima juos pasiekti?

PSO nustatyti ir Komisijos patvirtinti darnaus vystymosi tikslai apima AIDS ir tuberkuliozės epidemijų nutraukimą iki 2030 m. ir tolesnę kovą su hepatitu. Mes nusiteikę optimistiškai, nes esame ne vieni – visos ES valstybės narės įsipareigojo siekti šių tikslų, be to, mes remiamės ilgametėmis pastangomis ir nemaža sėkme.

Kodėl Komisijos veikla dėl ŽIV / AIDS, virusinio hepatito ir tuberkuliozės yra susijusi ir su kitomis sritimis, ne tik su visuomenės sveikata?

Iš tiesų ES taip pat remia mokslinius tyrimus, vaistų politiką, vystymosi bendradarbiavimą, stojimo ir kaimynystės politiką ir Europos struktūrinius fondus kovoje su užkrečiamosiomis ligomis. Ši koncepcija yra labai tinkama, nes mūsų sveikatai daro įtaką įvairūs veiksniai, ir vieno sektoriaus pastangomis neįmanoma veiksmingai išspręsti problemos. Pavyzdžiui, dėl didėjančio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms labai išauga ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir hepatitu sergančių žmonių gydymo išlaidos ir mirties ar rimtų komplikacijų pavojus. Vaistams atsparūs mikrobai gali būti gyvūnų perduodami žmonėms tiesiogiai kontaktuojant arba naudojant užterštą maistą, todėl norint veiksmingai tam užkirsti kelią labai svarbu laikytis gerai koordinuoto požiūrio.

Kokie pagrindiniai Komisijos darbo šioje srityje rezultatai?

Sąjunga gali didžiuotis tuo, kad finansuoja mokslinius tyrimus ir plėtoja bei įgyvendina gerosios patirties pavyzdžius, kurie padėjo išgelbėti daugelį gyvybių.

Pagal ES mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Horizontas 2020“ Komisija padeda finansuoti geresnių vakcinų, vaistų ir diagnostikos priemonių kūrimą. Be to, daug šios srities projektų finansuojami pagal ES sveikatos programą. Finansavimui skirta apie 12 mln. EUR, veikia aštuoni projektai, kuriais siekiama užtikrinti, kad, pavyzdžiui, pažeidžiamos grupės galėtų pasinaudoti ankstyvosios diagnostikos, prevencijos ir priežiūros galimybėmis.

2014-2020 m. finansinėje programoje bendras ES sveikatos apsaugos biudžetas sudaro apie 2,6 mlrd. EUR. Dalis jo skiriama sveikatos sistemoms stiprinti, užtikrinant, kad būtų pakankamai kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų ir kad vaistai būtų įperkami ir prieinami.

Be to, ES įneša dosnų indėlį į Pasaulinį kovos su ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondą ir iš esmės užtikrina apie 50 proc. jo turimų nemenkų išteklių.

Kodėl Komisija nagrinėja ŽIV / AIDS kartu su virusiniu hepatitu ir tuberkulioze?

Duomenys rodo, kad didžiausias pavojus užsikrėsti šiomis ligomis kyla tiems patiems žmonėms, dažniausiai visuomenės atstumtų grupių nariams. Visame pasaulyje iki 15 proc. ŽIV užsikrėtusių žmonių ir iki 90 proc. intraveninių narkotikų vartotojų užsikrečia taip pat ir virusiniu hepatitu. ŽIV užsikrėtę žmonės 16–27 kartus dažniau už kitus suserga tuberkulioze.

Ką dar reikia padaryti?

Privalome kuo geriau pasinaudoti jau turima informacija ir ištekliais ir toliau remti naujos praktikos formavimąsi ir naujų priemonių kūrimą. Be to, turime imtis spręsti dar vieną rimtą su šiomis ligomis susijusią problemą – socialinę stigmatizaciją. Bijodami stigmatizacijos, žmonės gali bijoti atlikti tyrimus, siekti gydymo arba kalbėtis apie tai su kitais. Iš tiesų tai skatina izoliaciją: šią problemą labai sunku spręsti ir ji ne mažiau pavojinga už daugelį ligų.

ES lygmens veikla

Naujienos

Kitos naudingos nuorodos