Skip to main content
Public Health

Portalo „Sveikata ES“ informacinis biuletenis Nr. 243. Dėmesio centre

Taikant skaitmeninius sprendimus sveikatos priežiūra gali tapti paprastesnė ir teisingesnė.

Už sveikatos sistemas, medicinos produktus ir inovacijas atsakingas Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovas Andrzej Rys nurodo, kad skaitmeninimas teikia daug naudos ir galimybių, tačiau taip pat kelia iššūkių.

Kodėl reikia investuoti į skaitmeninę sveikatos priežiūros sistemą?

Kodėl? Nes skaitmeniniai sveikatos priežiūros ir slaugos sprendimai galėtų iš esmės pakeisti sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų teikimą ir leistų milijonams žmonių geriau jomis pasinaudoti. Skaitmeninimas padeda užtikrinti po įvairias šalis keliaujančių asmenų sveikatos priežiūros tęstinumą, be to, visiems pacientams užtikrinamos vienodos galimybės gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kad ir kur jie gyventų.

Tai yra Europos referencijos centrų tinklų prasmė – jis suteikia galimybę retosiomis ligomis sergantiems pacientams gauti specialistų patarimų visoje Europoje tam net nekeliaujant, nes ES lygmens platformoje teikiamos virtualios konsultacijos. Keliauja ne pacientas, o specialistų žinios.

Skaitmeninimas leidžia sveikatos sistemoms pradėti orientuotis ne vien į ligonines, o kur kas daugiau į bendruomeninę, labiau integruotą sistemą. Skaitmeninės slaugos priemonės gali padėti sumažinti tiesioginių konsultacijų poreikį, pavyzdžiui, sudarant pacientams galimybę įprastą patikrinimą atlikti namuose. Skaitmeninės priemonės taip pat gali leisti geriau panaudoti sveikatos duomenis moksliniuose tyrimuose, skatinti inovacijas ir kurti naujus gydymo būdus.

Ką skaitmeninės sveikatos apsaugos srityje daro Komisija?

2018 m. Komisija priėmė trijų dalių planą, kaip transformuoti skaitmeninės sveikatos priežiūros ir slaugos sistemą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Pirmasis šio komunikato ramstis – gerinti prieigą prie piliečių sveikatos duomenų ir keitimąsi jais. Penkios valstybės narės (netrukus jų bus septynios) iš karto pradėjo keistis pacientų sveikatos duomenimis (e. receptais) tarp vaistinių ir pacientų duomenų santraukomis tarp ligoninių (nenumatytais atvejais); iki 2021 m. prie šios sistemos turėtų prisijungti dar 15 šalių. Praėjusiais metais Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato, siūlydama į pacientų duomenų santraukas įtraukti tokią informaciją kaip laboratoriniai tyrimai, nuotraukos ir išrašymo iš ligoninės ataskaitos.

Antrasis ramstis – gerinti keitimąsi duomenimis mokslinių tyrimų tikslais. Vienas iš pavyzdžių – Milijono genomų deklaracija, kuria 21 valstybė narė įsipareigojo mokslinių tyrimų reikmėms užtikrinti prieigą prie ne mažiau kaip 1 mln. genomų sekoskaitos duomenų.

Trečiasis ramstis – skatinti žmones dažniau naudotis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros technologijomis ir gerinti jų žinias bei skaitmeninius įgūdžius. Juo taip pat siekiama nustatyti bendrus sveikatos priežiūros technologijų patvirtinimo ir sertifikavimo principus ir skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.

Kokia skaitmeninės sveikatos priežiūros ateitis?

Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad būtų sukurta bendra Europos sveikatos duomenų erdvė, kurioje – visapusiškai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir taikant griežtas saugumo taisykles – su sveikatos priežiūros ir mokslinių tyrimų specialistais būtų dalijamasi duomenimis ir suteikiama prieiga prie jų. Nacionalinės valdžios institucijos ir įvairūs suinteresuotieji subjektai galės saugiai dalytis duomenimis, juos tikrinti ir vertinti, o tai bus naudinga visoms pusėms. Mokslinių tyrimų srityje atsiveria puikios prieigos prie sveikatos duomenų galimybės – pavyzdžiui, nebekils kliūčių dėl reglamentavimo spragų, nepakankamo infrastruktūros sąveikumo arba dėl to, kad trūksta abipusio elgesio kodeksų, kurie leistų saugiai keistis asmens duomenimis. Tai didelis iššūkis, nes reikės rasti tinkamą valdymo modelį, investuoti į infrastruktūrą, nustatyti tinkamas etikos gaires ir asmens duomenų apsaugos priemones.

Siekiame, kad visi galėtų pajusti skaitmeninimo teikiama naudą, tačiau ne privatumo sąskaita. Todėl visose valstybėse narėse užtikrinamas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento vykdymas. Šiuo metu atidžiai stebime, kaip jis taikomas valstybėse narėse, ypač labai pažeidžiamoje sveikatos apsaugos srityje.

ES lygmens veikla

E. sveikata. Skaitmeninė sveikatos priežiūra ir slauga

Europos Komisija. Sveikata ir maisto sauga

Sveikatos apsaugos ir slaugos sistemos pokyčiai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje

Europos Komisija. Ryšių tinklai, turinys ir technologijos

Naujienos

Liuksemburgas, Kroatija ir Čekija yra pirmosios šalys, galinčios keistis skaitmeninėmis pacientų duomenų santraukomis

Skaitmeninėmis pacientų duomenų santraukomis, kuriose pateikiama informacija apie pacientų alergijas, šiuo metu vartojamus vaistus ir ankstesnę gydymo istoriją, pavyzdžiui, atliktas operacijas, jau gali keistis pirmosios dvi ES šalys: Liuksemburgas, Kroatija (atvykstančių keliautojų duomenimis) ir Čekija (išvykstančių keliautojų duomenimis) – tai reikalinga neplanuotais (nenumatytais) ligos atvejais.

Europos referencijos centrų tinklai gavo finansinę paramą pacientų registrų kūrimui mokslinių tyrimų tikslais.

Šie virtualūs tinklai sieja sveikatos priežiūros specialistus, prižiūrinčius retosiomis arba sudėtingomis ligomis sergančius pacientus 25 Europos šalyse.

Komisija priėmė rekomendaciją dėl Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato

Šiuo sprendimu pacientų duomenų santraukų naudojimas išplėstas įtraukiant laboratorinius tyrimus, medicinines išrašymo iš ligoninės ataskaitas ir nuotraukas bei vizualizavimo ataskaitas, taip pat pagerintas tarpvalstybinis elektroninių sveikatos įrašų sąveikumas.

21 valstybė narė pasirašė Milijono genomų deklaraciją.

Pasirašydamos deklaraciją jos įsipareigojo iki 2022 m. mokslinių tyrimų reikmėms užtikrinti ES prieigą prie bent 1 mln. genomų sekoskaitos duomenų (iki 2025 m. – 10 mln. genomų).

Reikšmingas programos „Harmony“ rezultatas – sistemoje užfiksuoti 45 000 kraujo vėžiu sergančių pacientų duomenys.

Projektas vykdomas įgyvendinant naujoviškų vaistų iniciatyvos programą „Didieji duomenys siekiant geresnių rezultatų“. Jo tikslas – apdoroti kraujo vėžiu sergančių pacientų realiuosius duomenis ir geriau perprasti šios ligos mechanizmus, kas padėtų kurti geresnius ir veiksmingesnius gydymo metodus.

35 mln. EUR – dirbtinio intelekto priemonėms ir analizės metodams, padėsiantiems vykdyti vėžio prevenciją ir gydymą

Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl paramos kuriant priemones ir analizės metodus, kurių pirminė paskirtis yra vėžio prevencija ir gydymas, įskaitant dirbtinio intelekto priemones, skirtas vėžio nuotraukų analizei.

ROADMAP atvėrė savo „Data Cube“ sistemą, kurioje pateikiama visoje Europoje atliktų Alzheimerio ligos mokslinių tyrimų dinaminė apžvalga.

Privačiojo ir viešojo sektorių partnerystė ROADMAP, finansuojama pagal naujoviškų vaistų iniciatyvą, siekia integruoti iš įvairių šaltinių ir šalių surinktus realiuosius duomenis apie Alzheimerio ligos prognozavimą. Sukurta trimatė „Data cube“ sistema, kurioje kaupiami visi turimi mokslinių tyrimų duomenys.

Blokų grandinės technologijų potencialas Europoje

Blokų grandinė yra registro technologija, leidžianti galutinai ir aiškiai užfiksuoti duomenų perdavimo atvejus decentralizuotoje aplinkoje – tai suteikia galimybę atsekti ir saugiai keistis neskelbtinais sveikatos duomenimis.

Sveikatos programos projektai

Bendrieji veiksmai e. sveikatos tinklui remti

Pagal bendruosius veiksmus remiamas e. sveikatos tinklas savo 2018–2021 m. daugiametėje darbo programoje yra nustatęs konkrečius e. sveikatos tyrimų tikslus, kuriuos pasiekus bus užtikrintos palankesnės sąlygos lėtinių ligų ir keleto ligų gydymui.

Kitos naudingos nuorodos

Pasaulio sveikatos organizacija. E. sveikata