Skiepijimas yra pagrindinė pirminės ligų prevencijos priemonė ir viena mažiausiai kainuojančių visuomenės sveikatos priemonių. Imunizacija skiepijant yra geriausia mūsų apsauga nuo rimtų, kartais netgi mirtinų užkrečiamųjų ligų, kurioms galima užkirsti kelią. Pradėjus skiepyti plačiu mastu išnyko raupai, beveik išnyko daug kitų ligų, Europoje nebesergama poliomielitu.

ES vakcinų nuo COVID-19 strategija

2020 m. birželio 17 d. Europos Komisija pateikė ES vakcinų nuo COVID-19 strategiją, kuria siekiama paspartinti vakcinų nuo COVID-19 kūrimą, gamybą ir naudojimą. Veiksmingos ir saugios vakcinos nuo COVID-19 sukeliančio viruso SARS-CoV-2 yra geriausias būdas palaipsniui įveikti šią pandemiją.

2020 m. spalio 15 d. Komisija paskelbė Komunikatą dėl pasirengimo skiepijimo nuo COVID-19 strategijoms ir vakcinų naudojimui, kuriame išdėstyti pagrindiniai elementai, į kuriuos valstybės narės turėtų atsižvelgti rengdamos savo skiepijimo nuo COVID-19 planus, ypač nustatydamos prioritetines grupes, kurios turėtų būti paskiepytos pirmiausia.

Dabartiniai uždaviniai

Kasmet daugiau kaip 100 mln. vaikų visame pasaulyje paskiepijami nuo tokių ligų kaip difterija, stabligė, kokliušas, tuberkuliozė, poliomielitas, tymai ir hepatitas B. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, skiepijant visame pasaulyje kiekvienais metais išvengiama apie 2–3 mln. mirčių ir sumažėja konkrečių ligų gydymo išlaidos, įskaitant antimikrobinį gydymą (skiriamą gydant virusines infekcijas).

Vis dėlto nepaisant puikių rezultatų, kai kuriose ES šalyse ir kaimyninėse šalyse šiuo metu nustatyti neregėti ligų, kurių galima išvengti skiepijant, protrūkiai, nes skiepijimo mastas yra nepakankamas. Blėstantis žmonių pasitikėjimas skiepijimu, geografiniai galimybių pasiskiepyti skirtumai, klaidingos informacijos ir dezinformacijos apie skiepijimą augimas kelia susirūpinimą ir yra rimtas uždavinys visuomenės sveikatos ekspertams. Europos Komisijos ir ES valstybių narių tikslai yra bendri: tai vienodų galimybių pasiskiepyti visiems ES piliečiams užtikrinimas, kova su klaidinga informacija ir dezinformacija ir pasitikėjimo vakcinomis didinimas.

Europos Sąjungoje taikomos labai griežtos visų rinkai teikiamų vakcinų patvirtinimo taisyklės. Sukūrus vakcinas, Europos vaistų agentūra (EMA) jas vertina ir prižiūri. Po to, kai atliekami labai išsamūs bandymai, Europos Komisija gali išduoti leidimą prekiauti. Kai vakcinos pateikiamos rinkai, Europos vaistų agentūra ir toliau vertina jų saugą bei vykdo stebėseną po leidimo suteikimo. Visi šie etapai skirti tam, kad būtų užtikrinta kuo didesnė sauga, o didžiausias rūpestis yra gyventojų sveikata ir gerovė.

Vakcinose yra antigenų, suteikiančių imunitetą nuo tam tikrų patogenų, tokių kaip gripo virusas. Tačiau kad vakcinos būtų veiksmingos, jose turi būti ir kitų medžiagų, įskaitant stabilizatorius, adjuvantus ir konservantus.

Stabilizatorių reikia, kad laikomos vakcinos išliktų veiksmingos. Adjuvantai yra junginiai, į vakcinas pridedami siekiant pagerinti imuninį atsaką. Jie stimuliuoja su virusais arba bakterijomis kovojančių antikūnų gamybą, todėl vakcinos tampa veiksmingesnės ir ilgalaikės. Konservantai yra itin reikšmingi užkertant kelią pavojingų bakterijų ar grybelių augimui, o tai nepaprastai svarbu užtikrinant vakcinų saugą. Visi vakcinų, kurios teikiamos rinkai Europos Sąjungoje, komponentai yra griežtai tikrinami. Atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad juos naudoti tose vakcinose yra saugu. Daugiau informacijos apie vakcinų saugą galima gauti išklausius PSO siūlomą trumpą įvadinį internetinį kursą, skirtą vakcinų saugai.

ES lygmens veiksmai

Skiepijimo politika yra nacionalinių valdžios institucijų kompetencija, bet Europos Komisija padeda ES šalims koordinuodama jų politiką ir programas.

2018 m. gruodžio mėn. ES sveikatos ministrai priėmė Tarybos rekomendaciją dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant. Šia politikos iniciatyva raginama imtis, pavyzdžiui, tokių veiksmų: koordinuoti vakcinų pirkimą, remti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir įveikti nepasitikėjimą vakcinomis, o bendras tikslas yra didinti skiepijimosi mastą ES atsižvelgiant į viso gyvenimo perspektyvą.

• Veiksmų įgyvendinimo gairės
• Tarybos rekomendacija
• Komisijos komunikatas
• Klausimai ir atsakymai
• Vaizdo siužetas (su subtitrais EN, FR, DE, IT, RO kalbomis)
• Informacijos suvestinė (FR, DE, IT, PT, RO kalbomis)
• Konsultacijų procesas

Be to, Komisija padeda ES šalims užtikrinti, kad paskiepytų gyventojų dalis išliktų tokia pati arba didėtų:

• skatina rizikos grupių skiepijimą nuo sezoninio gripo;
• ragina ES šalis užtikrinti, kad būtų imunizuoti visi vaikai;
• leido naudoti tris vakcinas nuo gimdos kaklelio vėžio;
• padėjo ES šalims rengti skiepijimo nuo pandeminio gripo H1N1 (vadinamojo kiaulių gripo) strategijas;
• didina informuotumą apie imunizacijos svarbą, administruodama viešąsias iniciatyvas ir remdama ES šalių iniciatyvas Europos imunizacijos savaitės proga, kuri minima kiekvienų metų paskutinę balandžio mėn. savaitę.

Bendrieji skiepijimo srities veiksmai

Europos Komisija stiprina paramą šalių pastangoms didinti pasiskiepijusių gyventojų dalį, be kita ko, remdamasi Bendraisiais skiepijimo srities veiksmais, kurie iš dalies finansuojami pagal ES sveikatos programą (3,55 mln. eurų).

2018 m. pradėtais vykdyti bendraisiais skiepijimo srities veiksmais sprendžiama nepasitikėjimo vakcinomis problema ir siekiama didinti skiepijimo mastą visoje ES. Juos koordinuoja INSERM (Prancūzija), o dalyvauja 20 partnerių (17 ES šalių ir 3 ne ES šalys).

Vykdant bendruosius veiksmus taip pat siekiama stiprinti nacionalinių grupių, kurios pataria imunizavimo klausimais (NITAG), bendradarbiavimą, kad didėtų skaidrumas ir pasitikėjimas sprendimų priėmimu diegiant naujas vakcinas.

Koalicija skiepijimo klausimais

Koalicija skiepijimo klausimais buvo įsteigta 2019 m. pavasarį. Ji suburia Europos sveikatos priežiūros specialistų ir studentų asociacijas propaguoti skiepijimą jų darbe su piliečiais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Koalicija skiepijimo klausimais nariai įsipareigoja teikti tikslią informaciją visuomenei, kovoti su prasimanymais apie vakcinas ir skiepijimą ir keistis patirtimi. Šiuo metu jai bendrai pirmininkauja trys pagrindinės Europos sveikatos priežiūros specialistų asociacijos:

• Europos gydytojų nuolatinis komitetas (CPME);
• Europos Sąjungos farmacijos grupė (PGEU);
• Europos slaugytojų asociacijų federacija (ESAF).

2021 m. vasario 9 d. koalicija paskelbė manifestą, kuriame nurodytos trys pagrindinės priežastys, kodėl visi sveikatos priežiūros specialistai atsiradus progai turėtų pasiskiepyti nuo COVID-19:

1. kad apsisaugotų nuo ligos ir galimų rimtų ar gyvybei pavojų keliančių komplikacijų;
2. COVID-19 vakcinos yra saugios ir veiksmingos;
3. kad padėtų išsaugoti sveikatos priežiūros pajėgumus.

2021 m. koalicija taip pat paskelbė pareiškimą, kuriuo remiama kasmetinė informavimo apie gripą kampanija ir rekomenduojama, kad sveikatos priežiūros specialistai pasiskiepytų nuo gripo. 2022 m. ji paskelbė pareiškimą, kuriame pabrėžiama įprastinės ir vaikų vakcinacijos svarba.

Koalicija skiepijimo klausimais susitinka kasmet, kad aptartų savo veiklą, kuria skatinama skiepytis.

Susijusi informacija

• Europos skiepijimo informacijos portalas
• Europos Parlamento projektas „Pacientų ir specialistų žinios, komunikacija ir pasitikėjimas“ (VAC-PACT)
• „Eurobarometro“ apklausa „Europiečių požiūris į skiepijimą“
• Skiepijimo žodynėlis
• Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
• Pasitikėjimas vakcinomis ES ir JK (2020 m. ataskaita)
• Pasitikėjimas vakcinomis ES (atnaujinta ataskaita su naujais Švedijos statistiniais duomenimis): 2018 m. ataskaita, informacijos suvestinė
• Skiepijimo paslaugų organizavimas ir teikimas: išsami ataskaita, 28 šalių pagrindinė informacija