Audiniais ir ląstelėmis grindžiamo medicininio gydymo atvejų skaičius ir dažnumas didėja dėl akivaizdžios biotechnologijų pažangos.
Kraują gaminančios kamieninės ląstelės persodinamos iš kaulų čiulpų donorų (arba virkštelės kraujo) kraujo vėžiu sergantiems pacientams, o gametos naudojamos dirbtiniam apvaisinimui in vitro. Abu šie gydymo būdai yra gerai žinomi ir jiems naudojamos žmogaus ląstelės. Kiti neįkainojami žmogaus audinių panaudojimo būdai, be kita ko, yra odos persodinimas nudegus ar akies ragenos persodinimas atstatant regą.
Kaulų čiulpus (hematopoetines kamienines ląsteles) ir gametas (spermą, kiaušialąstes), skirtus dirbtiniam apvaisinimui in vitro, galima paimti iš gyvų donorų, o pakaitinius audinius (pvz., odą, kaulus, rageną ar širdies vožtuvus) galima paimti po donoro mirties.
Europos Komisija teikia finansavimą veiksmams iš žmogaus gautų medžiagų srityje; finansavimas vykdomas daugiausia projektų ar bendrų veiksmų kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis forma. Veiksmais siekiama remti ES įsipareigojimą dėl saugos ir kokybės, tačiau jie taip pat gali būti naudingi skatinant kitus politikos prioritetus, tokius kaip geresnis iš žmogaus gautų medžiagų prieinamumas ar sveikatos sistemų, kurios remia donorystę ir pasiūlą, veiksmingumas.
Teisės aktai
Teisės sistema, apibrėžianti audinių ir ląstelių saugos ir kokybės standartus, nustatyta Direktyvoje 2004/23/EB, taip pat dar vadinamoje Europos audinių ir ląstelių direktyvoje, kurią Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2004 m. Ji apima visus persodinimo proceso etapus nuo donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo ir laikymo iki paskirstymo.
Siekdama padėti įgyvendinti šį pagrindinį teisės aktą Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su ES šalimis, pasiūlė ir priėmė šias įgyvendinimo direktyvas:
- Komisijos direktyvą 2006/17/EB dėl žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo ir ištyrimo tam tikrų techninių reikalavimų
- Komisijos direktyvą 2006/86/EB dėl atsekamumo reikalavimų, pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir reiškinius bei žmogaus audinių ir ląstelių kodavimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo tam tikrų techninių reikalavimų
- Komisijos direktyvą 2015/565, kuria dėl tam tikrų žmogaus audinių ir ląstelių kodavimo reikalavimų iš dalies keičiama Direktyva 2006/86/EB
- Komisijos direktyvą 2015/566, kuria įgyvendinamos Direktyvos 2004/23/EB nuostatos dėl importuojamų audinių ir ląstelių lygiaverčių kokybės ir saugos standartų patikrinimo tvarkos.
Komisijos sprendime 2010/453/EB ir Komisijos direktyvoje 2012/39/ES, taip pat Komisijos sprendime C(2015) 4460 nagrinėjami kai kurie kiti specifiniai aspektai.
Svarbu pažymėti, kad ES šalys gali nuspręsti audinių ir ląstelių kokybei ir saugai taikyti griežtesnes taisykles nei nurodytos pirmiau.
Remdamasi 2019 m. paskelbtu ES teisės aktų dėl kraujo, audinių ir ląstelių vertinimu, Komisija pateikė šių teisės aktų pakeitimo pasiūlymą, kuris buvo priimtas 2022 m. liepos 14 d.
Koordinavimas
Už ES teisės aktais nustatytų reikalavimų įgyvendinimą atsakingos nacionalinės kompetentingos institucijos. Europos Komisija reguliariai su jomis susitinka, kad palengvintų komunikaciją ir keistųsi geriausia patirtimi ir pasiektų bendrą sutarimą dėl direktyvų įgyvendinimo. Kompetentingų institucijų atliktais periodiniais tyrimais Komisija remiasi rengdama ataskaitas dėl teisės aktų įgyvendinimo.
