Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) – mikroorganizmų gebėjimas būti atspariems antimikrobinėms medžiagoms, ypač antibiotikams, – daro tiesioginį poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ir sukelia didelę ekonominę naštą, nes dėl tokio atsparumo didėja gydymo išlaidos, be to, dėl ligų mažėja našumas. Dėl AAM ES kasmet miršta apie 33 000 žmonių. Be to, apskaičiuota, kad ES sveikatos priežiūros išlaidos ir našumo nuostoliai dėl AAM kasmet yra 1,5 mlrd. EUR.
Įgaliojamajame rašte Komisijos narei Stellai Kyriakides nurodytas poreikis spręsti itin užkrečiamų ligų plitimo ar grįžimo problemą ir pabrėžta, kad reikia sutelkti dėmesį į visapusišką Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plano įgyvendinimą ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant propaguoti visuotinį susitarimą dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo ir prieigos prie jų.
- Vaizdo siužetas „ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“ (pateikiamas visomis ES kalbomis)
Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas
2017 m. birželio mėn. Europos Komisija priėmė Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą. Jo ES šalys paprašė 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose. Šis planas grindžiamas 2011 m. veiksmų planu (žr. toliau), jo vertinimu, gautais atsiliepimais apie Europos Komisijos kovos su AAM veiksmų gaires ir atviromis viešomis konsultacijomis.
Pagrindiniai šio plano tikslai grindžiami 3 pagrindiniais ramsčiais. Tai:
- Siekis, kad ES taptų geriausios patirties regionu
- Remti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas
- Pasaulinės darbotvarkės formavimas
Komisija taip pat patvirtino pirmuosius siektinus plano rezultatus, pavyzdžiui, ES racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo medicinoje gaires (pateikiama visomis kalbomis). Šių gairių tikslas – sumažinti netinkamo naudojimo atvejų ir skatinti gydant žmones antimikrobines medžiagas naudoti racionaliai. Gairės skirtos visiems subjektams, kurie yra atsakingi už antimikrobinių medžiagų naudojimą arba atlieka tam tikrą vaidmenį šioje srityje. Tai papildo ES racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų sveikatos srityje gaires.
Europos Komisija du kartus per metus skelbia 2017 m. ES kovos su AAM veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
Nuo tada, kai buvo įgyvendintas 2017 m. ES kovos su AAM veiksmų planas, atlikta svarbių atnaujinimų, siekiant toliau stiprinti ES kovą su AAM, pavyzdžiui:
2020 m. lapkričio 25 d. Komisija priėmė Europos vaistų strategiją, kuria bus sprendžiami keli atsparumo antimikrobinėms medžiagoms uždaviniai, įskaitant investicijų į antimikrobines medžiagas trūkumą ir netinkamą antibiotikų naudojimą. Be to, į strategiją taip pat įtraukti sveikatos priežiūros specialistų ir Europos piliečių informuotumo apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms didinimo veiksmai.
2020 m. lapkričio mėn. paskelbtas naujas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1729 dėl zoonotinių ir simbiotinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėjimo ir ataskaitų teikimo. Šis sprendimas grindžiamas naujausiomis mokslinėmis nuomonėmis, jame nagrinėjamos žinomos įgyvendinimo problemos, taip pat pateikiamas mokslinis atsakas ir užtikrinamas tolesnis būsimų AAM tendencijų vertinimas.
2021 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija įsteigė Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA), kurios užduotis – užkirsti kelią ekstremaliosioms sveikatos situacijoms, jas nustatyti ir greitai į jas reaguoti. Rinkdama informaciją ir kurdama reikiamus reagavimo pajėgumus HERA numato grėsmes ir galimas sveikatos krizes. Ekstremaliosios situacijos atveju HERA užtikrina vaistų, vakcinų ir kitų medicininių atsako priemonių, pavyzdžiui, pirštinių ir kaukių, kurių dažnai trūko pirmuoju atsako į koronaviruso grėsmę etapu, kūrimą, gamybą ir platinimą.
Priimta programa „ES – sveikatos labui“ (2021–2027 m.) yra ES atsakas į COVID-19 pandemiją, kuri turėjo didelį poveikį Europos medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojams, pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms. Pinigine prasme tai didžiausia sveikatos programa – pagal ją numatytos 5,1 mlrd. EUR investicijos. Pagal programą „ES – sveikatos labui“ skiriamas finansavimas ES šalims, sveikatos organizacijoms ir NVO. Be kita ko, padedama įgyvendinti skubius sveikatos srities prioritetus ir drauge mažinti antimikrobinėms medžiagoms atsparių infekcijų skaičių ir paskiepyti daugiau asmenų.
2020 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kuri padeda formuoti ES perėjimą prie tvarių maisto sistemų. Jos tikslas – iki 2030 m. 50 proc. sumažinti bendrą ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimą ES. Šio tikslo siekti padės naujasis Reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarijos vaistų ir Reglamentas (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų. Juose numatytos įvairios kovos su AAM priemonės ir jais skatinama apdairiau ir atsakingiau naudoti antimikrobines medžiagas gyvūnams gydyti.
Geresnė gyvūnų gerovė padeda užtikrinti geresnę gyvūnų sveikatą, mažina vaistų poreikį ir padeda išsaugoti biologinę įvairovę. Komisija peržiūrės gyvūnų gerovės teisės aktus, kad suderintų juos su naujausiais moksliniais įrodymais, išplėstų jų taikymo sritį, palengvintų jų vykdymą ir galiausiai užtikrintų aukštesnį gyvūnų gerovės lygį.
2019 m. kovo mėn. Komisija priėmė Strateginį požiūrį į vaistus aplinkoje. Jo tikslas – spręsti visų tiek žmonėms skirtų, tiek veterinarinių vaistų gyvavimo ciklo etapų – nuo kūrimo ir gamybos iki naudojimo ir šalinimo – poveikio aplinkai problemą. Keliais strateginio požiūrio veiksmais siekiama prisidėti prie Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo ES kovos su AAM veiksmų plano tikslų.
- Naujausia Strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje įgyvendinimo pažangos ataskaita.
Komisija taip pat bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija, visų pirma su jos Europos regioniniu biuru, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti visuotines gaires dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, susijusias su antimikrobinio gydymo priežiūra, infekcijų prevencija ir kontrole bei informuotumo didinimu.
ES bendros sveikatos tinklas AAM klausimais
ES bendros sveikatos tinklą AAM klausimais, kuriam pirmininkauja Europos Komisija, sudaro vyriausybių žmonių ir gyvūnų sveikatos srities bei aplinkosaugos sektoriaus ekspertai, taip pat ES mokslinių agentūrų (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Europos vaistų agentūros ir Europos maisto saugos tarnybos) bei Komisijos ekspertai. Šis tinklas du kartus per metus rengia susitikimus, kuriuose nariams suteikiama galimybė pristatyti nacionalinius veiksmų planus ir strategijas, pasidalyti naujausia informacija apie padarytą pažangą ir geriausia patirtimi, taip pat aptarti politikos galimybes bei tai, kaip stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą.
ES bendros sveikatos tinklą AAM klausimais susitikimams taikomas specialus pareiškimas apie privatumo apsaugą, kuriame pateikiama informacija apie asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.