Papildomoje ataskaitoje, skelbiamoje kartu su sveikatos būklės šalyse apžvalgomis, aptariamos kai kurios svarbiausios ES sveikatos sistemų politikos raidos tendencijos. Ją, pagal programą „ES – sveikatos labui“, finansuoja Europos Komisija. Papildoma ataskaita rengiama bendradarbiaujant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centru.
2025 m. papildomą ataskaitą „Sveikatos būklė ES“ sudaro dvi dalys.
Pirma dalis: dabartiniai uždaviniai ir atsakomosios politikos priemonės
Pirmoje dalyje nagrinėjami dabartiniai uždaviniai ir atsakomosios politikos priemonės pagal keturias prioritetines temas.
- Prevencijos stiprinimas siekiant sumažinti neužkrečiamųjų ligų naštą sveikatai ir ekonominę naštą.
- Neužkrečiamosios ligos yra pagrindinė ligų ir mirties, kurių galima išvengti, priežastis ES. Todėl 2022 m. buvo prarasta 2,4 mln. galimų produktyvių gyvenimo metų ir buvo galima išvengti daugiau kaip 725 000 mirčių.
- Jei 2022–2040 m. Europos Sąjungoje būtų pažabotas mirtingumas nuo neužkrečiamųjų ligų, tai leistų 12 proc. kompensuoti darbo jėgos sumažėjimą, sukeltą visuomenės senėjimo.
- Valstybės narės reaguoja į šias problemas taikydamos politikos priemones, nukreiptas į tabako ir nikotino vartojimą, didelį alkoholio vartojimą, nutukimą ir fizinį neveiklumą, ypač tarp jaunimo.
- Šias priemones reikia nuolat tobulinti, siekiant spręsti naujus iššūkius, tokius kaip elektroninių cigarečių naudojimas ir vaikų nutukimas.
- Pirminės sveikatos priežiūros sistemos pertvarkymas, kad spaudimą patiriančios sveikatos sistemos taptų atsparios.
- Nuolat didėja ES pirminės sveikatos priežiūros paslaugų paklausa, susijusi su visuomenės senėjimu, nuolatiniu nepakankamu investavimu ir darbo jėgos trūkumu.
- Tik vienas iš penkių gydytojų ES yra bendrosios praktikos gydytojas. 2024 m. daugiau kaip trečdalis Europos suaugusiųjų (35 proc.) nurodė sergą lėtine liga ar turį lėtinę sveikatos problemą. Tarp vyresnių nei 65 metų asmenų šis rodiklis siekia 60 proc.
- Valstybės narės įgyvendina reformas, siekdamos pritraukti ir išlaikyti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus bei kurti labiau integruotas sistemas, gerinančias prieinamumą, orientavimąsi į pacientą ir efektyvumą.
- Skaitmeninės sveikatos plėtra siekiant spręsti spaudimą patiriančių sveikatos sistemų problemą.
- Atsižvelgdama į COVID-19, Europos sveikatos duomenų erdvę (ESDE) ir Dirbtinio intelekto aktą, ES gerokai paspartino sveikatos priežiūros sistemų skaitmeninę pertvarką.
- Investicijos į su sveikata susijusias informacinių ir ryšių technologijas (IRT) nuo 2021 m. išaugo maždaug 30 proc., reaguojant į didėjančius sveikatos priežiūros poreikius, darbo jėgos trūkumą bei skatinant diegti inovacijas ir steigti kvalifikuotas darbo vietas sveikatos technologijų sektoriuje.
- Iki 2024 m. pabaigos visos ES valstybės narės buvo įdiegusios elektroninių sveikatos įrašų prieigos paslaugas, ir bent 80 proc. gyventojų iš 85 proc. šalių techniškai galėjo susipažinti su savo elektroniniais sveikatos įrašais.
- Farmacijos reformų pažanga siekiant užtikrinti prieinamumą ir inovacijas.
- 2023 m. vaistinėms skirtiems vaistams teko apie 60 proc. visų išlaidų vaistams ir 13 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų ES.
- Didėjant vaistų kainoms ir augant paklausai, 2020–2025 m. valstybės narės, remdamosi ES farmacijos srities teisės aktais ir Sveikatos technologijų vertinimo reglamentu. įgyvendino svarbias farmacijos reformas siekdamos pagerinti vaistų prieinamumą ir įperkamumą.
Antra dalis: pagrindinės išvados ir kiekvienai šaliai skirtas grafikas
Antroje dalyje pateikiamos vieno puslapio santraukos apie pagrindines išvadas iš visų šalių sveikatos būklės šalyse apžvalgų ir grafikas, kuris išryškina konkretų kiekvienos šalies klausimą.
Ankstesnės ataskaitos
- Sveikatos būklė ES. 2023 m. papildoma ataskaita
- Sveikatos būklė ES. 2021 m. papildoma ataskaita
- Sveikatos būklė ES. 2019 m. papildoma ataskaita
- Sveikatos būklė ES. 2017 m. papildoma ataskaita
