Rūpinkitės širdimi! Vykstant COVID-19 epidemijai saugu ir svarbu ieškoti pagalbos ir rūpintis savimi, jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis.
Stefan Schreck, Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos, finansinių priemonių skyriaus vadovas, kalba su mumis artėjant rugsėjo 29 d. Pasaulinei širdies dienai. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė ankstyvos mirties priežastis pasaulyje.
Koks COVID-19 poveikis širdies ir kraujagyslių ligų sričiai?
Pandemija atskleidė daug problemų, o mūsų sveikatos sistemas privertė veikti įtampos sąlygomis. Pandemija taip pat sukėlė papildomų problemų žmonėms, kurie gyvena sirgdami tokiomis ligomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nes užsikrėtus COVID-19 šiems pacientams kyla didesnė rizika susirgti sunkia liga.
Be to, dėl dabartinės padėties daugelis pacientų, įskaitant širdies ligomis sergančius pacientus, vengia ligoninių ir gydytojų bijodami užsikrėsti virusu. Daugelis pacientų praleido arba atidėjo savo reguliarius paskirtus vizitus, prevencines atrankines patikras, tolesnius patikrinimus ir net suplanuotas operacijas.
Pandemija taip pat apsunkino kai kurių žmonių fizinio aktyvumo veiksmus, nepaisant to, ar jie buvo iš tiesų izoliuoti, ar turėjo mažiau galimybių patekti į vietas, kuriose galėtų vaikščioti, bėgioti ar sportuoti. Pandemijos sukeliamas stresas gali turėti įtakos širdies būklei ir paskatinti žmones rūkyti, persivalgyti dėl streso, gerti pernelyg daug alkoholio ir kitaip blogai pasirinkti.
Ar turite patarimų širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams vykstant COVID-19 epidemijai?
Pacientai turėtų žinoti, kad širdies priepuolių ir insulto rizika gerokai viršija užsikrėtimo COVID-19 riziką. Jei jums pasireiškia širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų požymiai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Pacientai ir apskritai žmonės turi žinoti, kad jiems saugu vykti į ligoninę arba pas gydytoją ir kad svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti suplanuotus ir paskirtus sveikatos patikrinimus. .
Ką daro Europos Komisija širdies ir kraujagyslių ligų srityje?
Daugelis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra ir kitų neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksniai. Dėl šios priežasties ES sprendžia problemą, kurią neužkrečiamosios ligos kelia ES piliečiams, imdamasi integruotų atsakomųjų veiksmų, kuriais dėmesys sutelkiamas į prevenciją visuose sektoriuose ir politikos srityse, ir dėdama pastangas stiprinti sveikatos sistemas.
Europos Komisija yra įsipareigojusi padėti ES šalims iki 2025 m. pasiekti Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytus devynis savanoriškus tikslus, o iki 2030 m. – darnaus vystymosi tikslą Nr. 3.4 – trečdaliu sumažinti ankstyvą mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų, skatinti psichikos sveikatą ir gerovę.
Siekdama spręsti šias problemas ir padėti valstybėms narėms pasiekti šiuos tikslus, Komisija įsteigė Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinę grupę (toliau – iniciatyvinė grupė). Iniciatyvinė grupė remia valstybes nares skatindama keitimąsi atitinkama politikos ir praktikos patirtimi.
Kodėl Europos Komisija taip daug dėmesio skiria neužkrečiamosioms ligoms?
Neužkrečiamosios ligos, kaip antai širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys, yra pagrindinės negalios, prastos sveikatos, su sveikata susijusio išėjimo į pensiją ir ankstyvos mirties ES priežastys, dėl kurių patiriama didelių socialinių ir ekonominių išlaidų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, kasmet ES dėl neužkrečiamųjų ligų per anksti miršta apie 550 000 darbingo amžiaus žmonių. Europos Sąjungoje neužkrečiamosios ligos yra pagrindinė mirties priežastis, dėl jų patiriama daugiausia sveikatos priežiūros išlaidų. ES šalių ekonomikai tai kainuoja 115 mlrd. EUR per metus. Tai gana skaudus skaičius, tačiau yra vienas skaičiavimas, suteikiantis mums daug vilties ir skatinantis mūsų darbą – iki 80 % neužkrečiamųjų ligų galima išvengti taikant sveikos gyvensenos praktiką.
ES lygmens veiksmai
|
Europos Komisija. Sveikata ir maisto sauga |
|
Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinė grupė Europos Komisija. Sveikata ir maisto sauga |
|
Europos Komisija. Moksliniai tyrimai ir inovacijos |
Naujienos
|
Grupė pristatė valstybių narių nacionalinių visuomenės sveikatos prioritetių tyrimo, atliekamo siekiant nustatyti pagrindinius populiacijos lygmens sveikatos srities intervencinių priemonių prioritetus ir geriausią patirtį 2021–22 m. laikotarpiu, pirminės apklausos rezultatus. Planuojama, kad neužkrečiamųjų ligų prevencija bus vienas iš tokių prioritetų. |
|
Komisija surengė konferenciją „Sveika gyvensena – nuo švietimo iki praktikos“ Konferencija, kurią surengė Komisijos Vartotojų, sveikatos, aplinkos, žemės ūkio ir maisto agentūra, vyko Sveikatos politikos platformoje. Užsiregistravę naudotojai santrauką ir daugiau informacijos gali rasti platformoje. |
|
Rugsėjo 29 d. minima Pasaulinė širdies diena yra ypač svarbi vykstant COVID-19 pandemijai Žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ir turintys jų rizikos veiksnių, įskaitant hipertenziją ir diabetą, yra labiau pažeidžiami ir jiems gali pasireikšti sunkios koronaviruso sukeltos ligos formos. Dalyvaukite šių metų pasaulinėje informuotumo didinimo ir veiksmų kampanijoje ir padėkite sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. |
|
Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis ES. Eurostatas teikia statistinius duomenis apie mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių ES ir valstybėse narėse, sergamumą širdies ir kraujagyslių ligų pagal lytį ir amžių ir kitus susijusius bei analizės duomenis. |
|
PSO išlaiko visuotinį įsipareigojimą 25 % sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų naštą Vyriausybės pritarė devyniems PSO visuotiniams savanoriškiems tikslams, kurių svarbiausias tikslas – iki 2025 m. 25 % sumažinti ankstyvų mirčių nuo keturių pagrindinių neužkrečiamųjų ligų skaičių. Tai įmanoma prisiimant aukšto lygio politinį įsipareigojimą, visoms valdžios institucijoms imantis veiksmų ir visiems juos remiant bei dalyvaujant. |
Sveikatos programos projektai
|
ES finansuojamu projektu „YOUNG 50“ siekiama padėti pakeisti arba sumažinti sveikų tiriamųjų asmenų rizikos veiksnius 50 metų amžiaus grupėje, skatinti intervencines priemones, kuriomis būtų keičiamas nesveikas gyvenimo būdas, ir gerinti plačiosios visuomenės žinias ir supratimą apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką. |