ES kartu su daugeliu kitų šalių ir tarptautinių organizacijų pripažįsta AAM grėsmę ir sprendžia su ja susijusius klausimus aukščiausiu politiniu lygmeniu, imdamasi veiksmų šiai skubiai pasaulinei problemai spręsti.
Tarptautinis bendradarbiavimas yra vienas iš pagrindinių 2017 m. kovos su AAM veiksmų plano ir 2023 m. Tarybos rekomendacijos dėl AAM, kuriuose išdėstyti veiksmai, kuriais siekiama intensyvinti ES dalyvavimą pasaulinėse kovos su AAM iniciatyvose, elementų.
Iš G7 ir G20 pareiškimų (2024 m.) matyti, kad šiai problemai spręsti reikia suderintų pasaulinio valdymo pastangų, grindžiamų bendros sveikatos koncepcija.
Komisija pasauliniu lygmeniu glaudžiai bendradarbiauja su keturšalėmis organizacijomis ir Keturšaliu AAM jungtiniu sekretoriatu:
- Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dalyvauja įgyvendinant Visuotinį kovos su AAM veiksmų planą.
- Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) atlieka svarbų vaidmenį, vyriausybėms, gamintojams, prekiautojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams padėdama priimti priemones, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą ir užkirsti kelią AAM vystymuisi. FAO peržiūrėjo savo 2021–2025 m. kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą. FAO 44-oje konferencijoje buvo priimta FAO konferencijos rezoliucija dėl kovos su AAM žemės ūkio ir maisto sistemose
- pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) vykdo AAM prevenciją visame pasaulyje įvairiais veiksmais:
- skatindama atsakingai ir apdairiai naudoti antimikrobines medžiagas veterinarijoje, kad būtų išsaugotas jų gydomasis poveikis gyvūnams ir žmonėms
- geresnėmis žiniomis apie gyvulininkystėje naudojamų antimikrobinių medžiagų kiekį ir jo stebėsena.
- Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) siekiama pateikti moksliškai pagrįstų įrodymų, kuriais būtų galima remtis rengiant kovos su AAM strategijas, ir užtikrinti, kad bendros sveikatos koncepcija grindžiamas reagavimas į AAM tinkamai apimtų ir aplinkos aspektus. 2025 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos (UNEA) 7-oje sesijoje buvo priimta rezoliucija dėl AAM aplinkosaugos aspektų.
Europos Komisija remia keturšalę kovos su AAM suinteresuotųjų subjektų partnerystės platformą ir aktyviai joje dalyvauja siekiant nustatyti bendrą pasaulinę viziją ir pasiekti didesnį sutarimą dėl kovos su AAM.
2024 m. rugsėjo mėn. antrajame Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) aukšto lygio susitikime AAM klausimais buvo iškelti pasauliniai įsipareigojimai spręsti AAM problemą, priimant naują politinę deklaraciją, kurią patvirtino JT valstybės narės ir ES valstybės narės.
Joje įsipareigojama imtis konkrečių veiksmų AAM problemai spręsti visuose sektoriuose taikant bendros sveikatos koncepciją, pagal kurią pripažįstama, kad žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata yra neatsiejamai susijusi.
Be to, 2024 m. lapkričio mėn. 4-ojoje Pasaulinėje aukšto lygio ministrų konferencijoje dėl AAM Saudo Arabijoje buvo priimti Džidos įsipareigojimai, siekiant kai kuriuos JT GA politinės deklaracijos elementus paversti konkrečiais veiksmais.
ES taip pat teikia vystymosi pajėgumus ir remia kovos su AAM veiksmus mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, pasitelkdama JT kovos su AAM daugiapartnerį patikos fondą (MPTF), kuris padeda įgyvendinti bendros sveikatos koncepcija grindžiamus nacionalinius kovos su AAM veiksmų planus.
Komisija ir kitos Europos institucijos, įskaitant Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC), Europos vaistų agentūrą (EMA) ir Europos maisto saugos tarnybą (EFSA), taip pat glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybėmis ir JAV, Kanados, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės agentūromis Transatlantinėje atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimo grupėje (TATFAR).
Komisija taip pat remia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pastangas, taikant bendros sveikatos koncepciją, įvertinti AAM ekonominį poveikį.
Ji apima įvairias kovos su AAM politikos galimybes, taip pat atsparumo antimikrobinėms medžiagoms sąnaudų ir politikos poveikio darbo rinkai ir platesnei ekonomikai vertinimą. (EBPO 2023 m. ataskaitos: Bendros sveikatos koncepcija siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; Kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ES ir EEE šalyse).
Be to, 2007–2011 m. ir 2017–2021 m. ES aktyviai propagavo atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą ir propagavo priemones, kuriomis siekiama sumažinti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms maisto grandinėje per Kodekso darbo grupę AAM klausimais (TFAMR).
Šių pastangų rezultatas – dvejos gairės ir elgesio kodeksas, kurie dabar skelbiami konsoliduotame leidinyje, kuriuose pateikiamos rekomendacijos, kaip padėti vyriausybėms parengti ir įgyvendinti veiksmingas per maistą plintančio AAM valdymo strategijas.
Pirmiau pateikti pavyzdžiai yra tik reprezentatyvūs ir nėra baigtinis vykdomų ar planuojamų veiksmų sąrašas.
