Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) grėsmę pripažįsta ne tik ES, tad ji šį klausimą sprendžia aukščiausiu politiniu lygmeniu. Daugelis ES nepriklausančių šalių, taip pat tarptautinės organizacijos irgi imasi veiksmų šiam neatidėliotinam pasauliniam iššūkiui spręsti.
Tarptautinis bendradarbiavimas yra vienas iš pagrindinių 2017 m. kovos su AAM veiksmų plano ir 2023 m. Tarybos rekomendacijos dėl AAM, kuriuose išdėstyti veiksmai, kuriais siekiama intensyvinti ES dalyvavimą pasaulinėse kovos su AAM iniciatyvose, elementų.
Naujausi G7 (2024 m. spalio mėn.) ir G20 (2024 m. spalio mėn.) pareiškimai rodo, kad dėl problemos masto reikia suderintų pasaulinio valdymo pastangų, laikantis bendros sveikatos koncepcijos.
Pasauliniu lygmeniu Komisija glaudžiai bendradarbiauja su keturšalės platformos organizacijomis ir Keturšaliu kovos su AAM jungtiniu sekretoriatu:
- Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dalyvauja įgyvendinant Visuotinį kovos su AAM veiksmų planą.
- Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) atlieka svarbų vaidmenį, vyriausybėms, gamintojams, prekiautojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams padėdama priimti priemones, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą ir užkirsti kelią AAM vystymuisi. FAO taip pat peržiūrėjo savo 2021–2025 m. kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą.
- Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) įvairiais veiksmais vykdo atsparumo antimikrobinėms medžiagoms prevenciją visame pasaulyje, visų pirma skatindama atsakingai ir apdairiai naudoti antimikrobines medžiagas veterinarijos srityje siekdama išsaugoti jų terapinį veiksmingumą gyvūnams ir žmonėms, gilinti žinias apie gyvulininkystės srityje naudojamų antimikrobinių medžiagų kiekį ir stebėti tą kiekį.
- Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) siekiama pateikti moksliškai pagrįstų įrodymų, kuriais būtų galima remtis rengiant kovos su AAM strategijas, ir užtikrinti, kad bendros sveikatos koncepcija grindžiamas reagavimas į AAM tinkamai apimtų ir aplinkos aspektus.
Europos Komisija remia keturšalę kovos su AAM suinteresuotųjų subjektų partnerystės platformą ir aktyviai joje dalyvauja, kad padėtų nustatyti bendrą pasaulinę viziją ir pasiekti didesnį sutarimą dėl kovos su AAM.
2024 m. rugsėjo mėn. įvyko antrasis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) aukšto lygio susitikimas AAM klausimais siekiant prisiimti pasaulinius įsipareigojimus spręsti AAM problemą. Naujoje politinėje deklaracijoje, kurią patvirtino JT valstybės narės, įskaitant ES valstybes nares, įsipareigojama imtis konkrečių veiksmų AAM problemai spręsti visuose sektoriuose taikant bendros sveikatos koncepciją, pagal kurią pripažįstama, kad žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata yra neatsiejamai susijusi.
Be to, 2024 m. lapkričio mėn. 4-ojoje Pasaulinėje aukšto lygio ministrų konferencijoje dėl AAM Saudo Arabijoje buvo priimti Džidos įsipareigojimai, siekiant kai kuriuos JT GA politinės deklaracijos elementus paversti konkrečiais veiksmais.
ES taip pat teikia vystymosi pajėgumus ir remia kovos su AAM veiksmus mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, visų pirma pasitelkdama JT kovos su AAM daugiapartnerį patikos fondą (MPTF), kuris padeda įgyvendinti bendros sveikatos koncepcija grindžiamus nacionalinius kovos su AAM veiksmų planus.
Komisija ir kitos Europos institucijos, įskaitant Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC), Europos vaistų agentūrą (EMA) ir Europos maisto saugos tarnybą (EFSA), taip pat glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybėmis ir atitinkamomis specializuotomis JAV, Kanados, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės agentūromis Transatlantinėje atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimo grupėje (TATFAR).
Komisija taip pat remia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) veiklą, kuria, taikant bendros sveikatos koncepciją, siekiama įvertinti AAM ekonominį poveikį. Ji apima įvairias kovos su AAM politikos galimybes, taip pat atsparumo antimikrobinėms medžiagoms sąnaudų ir politikos poveikio darbo rinkai ir platesnei ekonomikai vertinimą. (EBPO 2023 m. ataskaitos: Bendros sveikatos koncepcija siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; Kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ES ir EEE šalyse).
Be to, 2007–2011 m. ir 2017–2021 m. ES aktyviai propagavo atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą ir aktyviai propagavo priemones, kuriomis siekiama sumažinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atsiradimą ir plitimą maisto grandinėje per Kodekso darbo grupę AAM klausimais. Šių pastangų rezultatas – dvi gairės ir elgesio kodeksas, kurie dabar skelbiami konsoliduotame leidinyje, kuriuose pateikiamos gairės, kaip padėti vyriausybėms parengti ir įgyvendinti veiksmingas per maistą plintančio AAM valdymo strategijas.
