Visuotinė sveikata

ES visuotinė sveikatos strategija

Piliečių gerovė ir gyvenimas, visuomenės klestėjimas ir stabilumas bei tvari ekonomika reiškia ir tai, kad požiūris į sveikatą turi būti globalus. 2022 m. lapkričio mėn. priimta visuotinė ES sveikatos strategija yra naujas būdas spręsti sveikatos problemas pasauliniu lygmeniu kintančiame pasaulyje.

ES visuotinė sveikatos strategija pakeičia 2010 m. ES visuotinę sveikatos politiką ir joje nustatyti trys prioritetai sprendžiant visuotines sveikatos problemas:

užtikrinti geresnę žmonių sveikatą ir gerovę per visą gyvenimą;
stiprinti sveikatos sistemas ir gerinti visuotinę sveikatos apsaugą;
užkirsti kelią grėsmėms sveikatai, įskaitant pandemijas, ir su jomis kovoti taikant bendros sveikatos koncepciją.

ES prisidės prie naujos pasaulinės sveikatos tvarkos formavimo:

patikimu pasauliniu valdymu sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje
tarptautine partneryste sveikatos srityje
Europos komandos metodo taikymu
veiksmingesniu finansavimu skatinant novatorišką finansavimą, išteklių sutelkimą tarptautiniu mastu ir bendras investicijas.

Strategija yra Europos sveikatos sąjungos, kuria saugoma europiečių gerovė ir jų sveikatos sistemų atsparumas, išorės aspektas. Ji taip pat yra viena iš pagrindinių strategijos „Global Gateway“ sudedamųjų dalių, kuria kuriamos lygios partnerystės, grindžiamos bendrais atsakingais ryšiais.

Jungtinės Tautos. Bendradarbiavimas sveikatos srityje

Glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų (JT) sekretoriatu ir JT agentūromis, fondais ir programomis, ES užmezgė glaudų ryšį su JT. Bendradarbiavimas apima ir visuotinės sveikatos sritį, ir įvairius tiesiogiai su sveikata susijusius klausimus, pvz., vystymosi, žmogaus teisių, klimato kaitos, krizių valdymo ir humanitarinės pagalbos.

ES remia Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kuri Jungtinių Tautų sistemoje atlieka pagrindinį vaidmenį, kai sprendžiami visuotinės sveikatos klausimai.

Europos Komisija aktyviai dalyvauja Didžiojo dvidešimtuko (G 20) – tarptautinio forumo, kuriame dalyvauja vyriausybių atstovai ir centrinių bankų valdytojai iš dvidešimties svarbiausių pasaulyje pramoninių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, ir Didžiojo septyneto (G 7) – septynių didžiausių pasaulyje pažangios ekonomikos šalių atstovų, diskusijose dėl visuotinės sveikatos.

Be kitų, aptariami šie klausimai:

Darnaus vystymosi tikslai

2015 m. susitarta dėl 17 JT darnaus vystymosi tikslų (DVT). Jie yra visuotinės veiksmų programos iki 2030 m. dalis.

Daugelis šių tikslų susiję su sveikata, tačiau vienas jų skirtas konkrečiai šiam klausimui. 3-iu tikslu siekiama „užtikrinti sveiką visų amžiaus grupių asmenų gyvenimą ir skatinti jų gerovę“. Šis tikslas, be kita ko, apima:

infekcines ligas, kaip antai ŽIV/AIDS, tuberkuliozė, hepatitas;
neužkrečiamąsias ligas ir psichikos sveikatą;
piktnaudžiavimą svaigalais ir narkotinėmis medžiagomis;
tabako kontrolę;
vakcinų ir vaistų prieinamumą;
sveikatos priežiūros finansavimą ir darbo jėgos sveikatos priežiūros sektoriuje klausimus.

Europos Komisijai ir ES šalims tenka bendra atsakomybė padėti įgyvendinti DVT. Komisija, reaguodama į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., 2016 m. priėmė Komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ ir lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą.

Šiuose dokumentuose, be kita ko, numatyta integruoti DVT į ES politiką ir iniciatyvas, reguliariai teikti pažangos ataskaitas, bendradarbiauti su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir nustatyti ilgalaikę viziją.

ES Darnaus vystymosi tikslų svetainėje pateikiama išsami informacija apie tai, kaip ES padeda įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir siekti darnaus vystymosi tikslų.

Visuotinės sveikatos politikos forumas ir Komisija

Remdama visuotinės sveikatos politiką Komisija organizuoja Visuotinės sveikatos politikos forumą, suburiantį tarptautinių organizacijų, NVO ir pramonės atstovus. Taip užtikrinamas vidaus ir išorės sveikatos politikos, kuria siekiama visuotinės sveikatos tikslų, nuoseklumas, o dėl to turėtų sustiprėti ES pozicija sprendžiant visuotinės sveikatos klausimus.

Visuotinės sveikatos forumas įsteigtas 2010 m. priėmus Komisijos komunikatą dėl visuotinės sveikatos ir vėlesnes Tarybos išvadas. Svarbiausios dalyvaujančios Komisijos tarnybos yra Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (GD), Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD.

Pasaulio sveikatos saugumo iniciatyva

Būdama Pasaulio sveikatos saugumo iniciatyvos (GHSI) narė, Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja su PSO ir G 7+ valstybėmis (JAV, Kanada, JK, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Meksika), siekdama sukurti veiksmingą ir gerai veikiančią pasaulinę pasirengimo galimoms sveikatos grėsmėms ir atsako į jas strategiją.

Pasaulio sveikatos saugumo iniciatyva (GHSI) buvo sukurta 2001 m. lapkričio mėn. vadovaujant buvusiam JAV sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentui (HHS). Nors tik keturios ES šalys yra oficialios GHSI narės, Europos Komisijos narystė užtikrina diskusijų rezultatų perdavimą visoms ES šalims per savo Sveikatos saugumo komitetą.

GHSI ministrų forumas kasmet šaukia posėdžius, kuriuose dalyvauja G 7+ šalių sveikatos ministrai, sekretoriai ir už sveikatą atsakingas Europos Komisijos narys. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat dalyvauja kaip patarėja techniniais klausimais.

GHSI pasiekimai

Sustiprintas pasirengimas raupams ir atsakas į juos
Patobulintas tarptautinis bendravimas ir rizikos valdymas
Išbandyti ir išplėsti laboratorijų pajėgumai
Pažangesnis pasirengimas pasaulinei gripo pandemijai ir atsakas į ją
Pasirengimas cheminėms ir radiologinėms grėsmėms