ES visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą
2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie Komisijos ketinimą 2023 m. pateikti naują psichikos sveikatos iniciatyvą.
2023 m. birželio 7 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, kuris padės valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams imtis skubių veiksmų psichikos sveikatos problemoms spręsti.
Šis komunikatas yra naujo požiūrio atskaitos taškas. Visapusiškas, į prevenciją orientuotas ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantis požiūris į psichikos sveikatą parengtas po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais.
Naujuoju požiūriu pripažįstama, kad psichikos sveikatos klausimai labai susiję su daug politikos sričių, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo, mokslinių tyrimų, skaitmeninės pertvarkos, miestų planavimo, kultūros, aplinkos ir klimato. Šio tarpsektorinio požiūrio tikslas – psichikos sveikatą prilyginti fizinei.
Iniciatyva grindžiama esama politika, metodais ir veiksmais. Komunikato 20 pavyzdinių iniciatyvų, kurių finansavimo galimybės – 1,23 mlrd. EUR, tiesiogiai ir netiesiogiai padės valstybėms narėms siekti visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą.
2024 m. Europos psichikos sveikatos savaitės proga Komisija paskelbė stebėjimo, kaip įgyvendinami su Komunikatu dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą susiję veiksmai, sistemą.
Šis požiūris įgyvendinamas konkrečiais piliečiams ir šalių sveikatos priežiūros sistemoms naudingais veiksmais, kuriuos vykdo nacionalinės valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai, o koordinuoja ir horizontaliai remia Komisija, bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais, tokiais kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas ir UNICEF.
Stebėjimo sistema suteikia galimybę reguliariai atnaujinti informaciją apie veiksmų, numatytų Komunikate dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, įgyvendinimą.
Psichikos sveikatos padėtis Europoje
2023 m. sveikatos būklės šalyse apžvalgų ataskaitoje, kurią Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centras parengė pagal iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“, pateikta psichikos sveikatos padėties visose ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Islandijoje apžvalga.
Nuogąstavimai, nerimas ir depresijos jausmas, kuriuos sukėlė žlugdantis pandemijos poveikis, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, nedarbas ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, skaitmeninės erdvės ir socialinių tinklų spaudimas, dar pablogino jau ir taip prastą psichikos sveikatą, ypač vaikų ir jaunimo.
Psichikos sveikatos problemos nevienodai paplitusios įvairiose gyventojų grupėse – nuo depresijos dažniau kenčia moterys, mažesnes pajamas ir menkesnį išsilavinimą turintys asmenys.
Neseniai atliktos (2023 m. spalio mėn.) „Eurobarometro“ apklausos dėl psichikos sveikatos rezultatai aiškiai parodė būtinybę imtis veiksmų. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 46 proc. europiečių per pastaruosius dvylika mėnesių turėjo emocinių arba psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautėsi prislėgti arba nerimavo.
Vienas iš dviejų psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų nesikreipė pagalbos į specialistą.
Dar prieš COVID-19 pandemiją kas šeštą ES gyventoją kamavo psichikos sveikatos problemos, o tai kainavo 4 proc. BVP.
Apskaičiuota, kad bendra psichikos sveikatos problemų kaina visoms 27 ES šalims ir Jungtinei Karalystei siekia daugiau kaip 4 proc. BVP (daugiau kaip 600 mlrd. EUR) („Apie sveikatą glaustai. Europa“, 2018 m. ataskaita).
Iš 2022 m. ataskaitos „Apie sveikatą glaustai“ matyti, kad beveik kas antras jaunas europietis praneša apie nepatenkintus psichikos sveikatos priežiūros poreikius, o jaunimo, pranešančio apie depresijos simptomus, dalis keliose ES šalyse pandemijos metu padidėjo daugiau nei dvigubai.
Todėl reikia toliau investuoti į psichikos sveikatos priežiūros ir sveikatos sistemų reformas, taip pat į psichikos sveikatos priežiūros darbuotojus, ir panaikinti su psichikos sveikata susijusią stigmatizaciją ir diskriminaciją.
Atsižvelgiant į dabartinių iššūkių mastą reikia imtis tolesnių veiksmų, kad jaunosioms kartoms neliktų gilių randų visam laikui.
Pirmenybė turi būti teikiama prevencijai, įskaitant elgsenos rizikos veiksnių, socialinių, aplinkos ir komercinių veiksnių šalinimą ir konkrečių plataus užmojo psichikos sveikatos ugdymo ir psichikos ligų prevencijos iniciatyvų įgyvendinimą.
Tai padės mums pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus ir PSO tikslus dėl neužkrečiamųjų ligų.
Veiksmų psichikos sveikatos srityje apžvalga
Psichikos sveikata yra vienas iš Komisijos prioritetų – ji per pastaruosius 25 metus rėmė veiksmus ir projektus, kuriais gerinama psichikos sveikata.
Dabartinių veiksmų ir priemonių apžvalga
1. Geriausia ir perspektyvi praktika
Naudojantis Europos Komisijos geriausios praktikos pavyzdžių portalu ES valstybėms narėms lengviau rinkti geriausios ir perspektyvios praktikos pavyzdžius, jais keistis ir juos įgyvendinti.
2018 m. ES valstybės narės pirmenybę teikė psichikos sveikatai kaip sričiai, kurioje reikėtų įgyvendinti geriausios praktikos pavyzdžius.
2019 m. valstybėms narėms pateikti atrinkti geriausios praktikos pavyzdžiai. Tada šalys juos sureitingavo pagal savo nacionalinius prioritetus.
Dvi iniciatyvos iš trijų geriausiai įvertintų praktikos pavyzdžių šiuo metu įgyvendinamos naudojant finansinę paramą pagal Trečiosios sveikatos programos 2020 m. darbo planą.
Bendraisiais veiksmais „ImpleMENTAL“ įgyvendinama Belgijos psichikos sveikatos sistemos reforma, kuria daugiausia dėmesio skiriama į klientą orientuotų bendruomeninių paslaugų stiprinimui, ir Austrijos daugiapakopė savižudybių prevencijos programa.
Šiuose veiksmuose kartu dalyvauja 21 valstybė narė (jos remiamos 5,4 mln. EUR finansiniu įnašu).
Mokymo ir pajėgumų stiprinimo pastangas pagal bendruosius veiksmus „ImpleMENTAL“ remia PSO Europos regiono biuras. Tai daroma pagal susitarimą dėl įnašo, kuriuo siekiama psichikos sveikatos aspektus integruoti į įvairių sričių politiką ir kurio vertė pagal 2022 m. darbo programą „ES – sveikatos labui“ yra 11 mln. EUR.
Pagal Europos kovos su depresija aljanso projektą „EAAD-Best“ įgyvendinama programa, pagal kurią diegiama priemonė „iFightDepression“, skirta padėti žmonėms patiems valdyti lengvą ar vidutinę depresiją.
Projekte šiuo metu dalyvauja 10 valstybių narių, gaunančių 1,6 mln. EUR finansinį EK įnašą.
Kalbant apie konkrečius vaikų ir jaunimo poreikius, projektais „Icehearts Europe“ ir „Let’s Talk About Children“ siekiama gerinti jaunimo psichikos sveikatą ir gerovę.
2023 m. liepos mėn. paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl psichikos sveikatos srities geriausios ir perspektyvios praktikos. Atrinkti 29 geriausios arba perspektyvios praktikos pavyzdžiai. Šie praktikos pavyzdžiai kaupiami ES psichikos sveikatos geriausios ir perspektyvios praktikos pavyzdžių saugykloje Europos Komisijos geriausios praktikos pavyzdžių portale.
2024 m. kovo 11–13 d. įvyko elektroninės prekyvietės renginys, per kurį šiuos 29 praktikos pavyzdžius jau įdiegę asmenys juos išsamiai pristatė ES valstybių narių atstovams, norintiems diegti tokią praktiką savo šalyse.
2. Iniciatyva „Sveikesni kartu“
Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą remiamas ir 2022 m. birželio mėn. Komisijos pateikta ES neužkrečiamųjų ligų iniciatyva „Sveikesni kartu“.
Šia iniciatyva ES valstybėms narėms padedama nustatyti ir įgyvendinti
- veiksmingą politiką ir veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pagrindinių neužkrečiamųjų ligų naštą;
- pagerinti piliečių sveikatą bei gerovę;
- sumažinti nelygybę sveikatos srityje.
Psichikos sveikata ir neurologiniai sutrikimai yra viena iš penkių pagrindinių šios iniciatyvos krypčių.
Iniciatyva parengta drauge su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais. Ja remiamas didelio poveikio veiksmų įgyvendinimas visose srityse – nuo gerovės ir aktyvios prevencijos skatinimo iki ilgalaikių sveikatos sutrikimų turinčių žmonių socialinės įtraukties.
Pagal iniciatyvą darbas psichikos sveikatos srityje bus sutelktas į keturias prioritetines sritis:
- palankių psichikos sveikatos sąlygų rėmimą ir atsparumo didinimą integruojant psichikos sveikatos aspektus į visų sričių politiką;
- psichinės gerovės skatinimą ir psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją;
- galimybių laiku ir vienodomis sąlygomis naudotis aukštos kokybės psichikos sveikatos paslaugomis gerinimą;
- teisių apsaugą, socialinės įtraukties didinimą ir su psichikos sveikatos problemomis susijusios stigmatizacijos problemos sprendimą.
Veiksmai šiose srityse jau vykdomi ir bus tęsiami iki 2027 m.
3. Gebėjimų stiprinimas ir mokymas psichikos sveikatos srityje
Siekdama paremti nacionalinius psichikos sveikatos srities veiksmus, Komisija kartu su PSO ir EBPO parengė projektų, kuriais siekiama kiekvienai valstybei narei teikti konkrečiai pritaikytą paramą teikiant techninę pagalbą ir stiprinant gebėjimus perduoti ir įgyvendinti geriausią praktiką psichikos sveikatos srityje.
Pagal 2024 m. sausio mėn. pradėtą projektą EU-PROMENS sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, kitiems pedagogams ir socialiniams darbuotojams bus rengiami daugiadalykiai psichikos sveikatos mokymai.
Be to, pagal jį psichikos sveikatos specialistams bus siūlomos mainų programos. Ši mokymo ir mainų programa finansuojama pagal programą „ES – sveikatos labui“. ES finansavimas – 9 mln. EUR.
4. Kova su stigmatizacija ir diskriminacija
Siekdama padėti valstybėms narėms kovoti su stigmatizacija ir diskriminacija psichikos sveikatos srityje, Komisija įsteigė Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupio redakcinę grupę dėl stigmatizacijos ir diskriminacijos.
Ši redakcinė grupė rengia ES gaires dėl stigmatizacijos ir diskriminacijos psichikos sveikatos srityje.
Psichikos sveikatos projektų finansavimas
Komisija pagal programos „ES – sveikatos labui“ metines darbo programas teikia finansinę paramą valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų įgyvendinti su psichikos sveikata susijusią prevencijos ir valdymo veiklą.
Per pastaruosius trejus metus projektams, susijusiems su visuomenės psichikos sveikatos aspektais, įskaitant psichikos sveikatos sistemos reformą, jau skirta daugiau kaip 30 mln. EUR.
Pagal 2023 m. darbo programą „ES – sveikatos labui“ psichikos sveikatos ugdymui ir psichikos sveikatos problemų prevencijai remti skirta 18,5 mln. EUR:
- 6 mln. EUR – valstybių narių valdžios institucijoms, kad jos galėtų bendradarbiauti vykdydamos bendrus veiksmus psichikos sveikatos problemoms spręsti,
- 4,5 mln. EUR – suinteresuotiesiems subjektams, siekiant remti projektus, susijusius su psichikos sveikatos ugdymu, psichikos sveikatos problemų prevencija ir valdymu.
Abu veiksmai bus skirti itin pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, migrantams, pabėgėliams, romams ir perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos;
- 8 mln. EUR skirti projektams, kuriais siekiama spręsti vėžiu sergančių ir vėžį įveikusių asmenų, jų slaugytojų ir šeimų psichikos sveikatos problemas.
Finansinė parama taip pat bus teikiama pagal 2024 m. darbo programą „ES – sveikatos labui“, kad valstybės narės drauge vykdytų bendrus veiksmus, kuriais būtų skatinamas visapusiškas, į prevenciją orientuotas požiūris į psichikos sveikatą, siekiant remti pažeidžiamas grupes (6 mln. EUR).
Papildomi 2 mln. EUR bus skirti suinteresuotiesiems subjektams projektams, kuriais remiamos valstybių narių pastangos ugdyti psichikos sveikatą, įgyvendinti.
Šiuos ES finansuojamus projektus valdo Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomoji įstaiga (HaDEA).
Valdymas
Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekdama ugdyti gerą psichikos sveikatą ir užkirsti kelią psichikos sveikatos sutrikimams.
Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su valstybėmis narėmis vyksta Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupyje. Jo nariai ir toliau konsultuoja Komisiją pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo klausimais.
Šis pogrupis taip pat informuoja Komisiją apie su visapusišku požiūriu susijusių veiksmų ir kitų su psichikos sveikata susijusių veiksmų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.
Reguliarus bendravimas ir bendradarbiavimas su visais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais vyksta per specialų ES sveikatos politikos platformos psichikos sveikatos tinklą.
Suinteresuotųjų subjektų tinklui „Psichikos sveikatos aspekto integravimas į visas politikos sritis“ vadovauja organizacija „Mental Health Europe“. Juo naudodamiesi sveikatos sektoriaus (ir ne tik jo) suinteresuotieji subjektai gali dalytis žiniomis ir teikti politines rekomendacijas.
Parama Ukrainai. Perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių psichikos sveikata
Pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, visų pirma tiems, kurie bėga nuo karo, pavyzdžiui, perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos, reikia teikti psichikos sveikatos srities paramą ir anksti reaguoti siekiant sumažinti jų patiriamą distresą.
Komisija pagal programą „ES – sveikatos labui“ sutelkė 31,2 mln. EUR, kad padėtų perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos, kuriems skubiai reikia psichikos sveikatos palaikymo ir potrauminės paramos.
Konkrečiau, su Tarptautine Raudonojo Kryžiaus federacija pasirašytas susitarimas dėl įnašo, kuriuo siekiama padėti perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos įveikti patirtą traumą ir suteikti jiems psichikos sveikatos srities paramą.
Be to, suinteresuotieji subjektai, kuriems ES skyrė 3 mln. EUR, įgyvendina keturis projektus:
- MESUR,
- „Peace of Mind“,
- „Well-U“,
- „U-Rise“.
Šiais projektais siekiama teikti psichikos sveikatos srities paramą perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos ir gerinti migrantų ir pabėgėlių psichikos sveikatą ir psichologinę gerovę.
Be to, Komisija siūlo įvairių internetinių kursų ir kitos mokymo medžiagos apie migrantų sveikatą šiose svetainėse:
- Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro virtualiosios akademijos svetainėje,
- tinklo „Migracija ir sveikata. Specialistų mokymas“ svetainėje ES sveikatos politikos platformoje.
Šie kursai parengti naudojantis Trečiosios sveikatos programos parama.
Psichikos sveikata ir COVID-19
Pandemija ir jos padariniai padidino psichikos sveikatos tarnybų naštą.
Ataskaitoje „Apie sveikatą glaustai. Europa 2020 m.“ pažymėta, kad COVID-19 pandemija ir dėl jos kilusi ekonomikos krizė lėmė vis didėjančią naštą piliečių psichikos gerovei; pateikta duomenų apie didesnį streso, nerimo ir depresijos lygį.
Manoma, kad didesnė rizika kyla jaunimui ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Kalbant apie veiksnius, kurie prisidėjo prie neigiamo pandemijos poveikio psichikos sveikatai, ypač paminėtini asmenų, kurie jau anksčiau turėjo psichikos sveikatos problemų, sveikatos priežiūros sutrikimai.
Po kelių mėnesių nuo pandemijos pradžios Sveikatos ir maisto saugos padalinys sukūrė šiems klausimams skirtą tinklaveikos erdvę savo Sveikatos politikos platformoje, kuri skirta suinteresuotosioms sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų organizacijoms keistis informacija apie konkrečius su psichikos sveikata susijusius praktikos pavyzdžius ir žiniomis apie COVID-19.
Šiame virtualiame tinkle ir bibliotekoje, koordinuojamuose organizacijos „Mental Health Europe“, dėmesys sutelkiamas į asmenis iš pažeidžiamų grupių, pvz., benamius, sveikatos sutrikimų turinčius ir vyresnio amžiaus asmenis.
Pagal 2021 m. darbo programą „ES – sveikatos labui“ ES suteikė 750 000 EUR finansinę paramą, skirtą geriausiai praktikai vietoje įgyvendinti, darant tiesioginį poveikį pastangoms spręsti psichikos sveikatos problemas per COVID-19 pandemiją.
Dviem projektais – MENTALITY ir STEP-IN – siekiama didinti informuotumą apie COVID-19 pandemijos poveikį pažeidžiamoms bendruomenėms ir įgyvendinti geriausią jų rėmimo praktiką.
Bendruomenines iniciatyvas, kuriomis mažinamas COVID-19 poveikis psichikos sveikatai, Komisija įvertino įteikdama 2021 m. ES sveikatos apdovanojimus.
Apdovanojimų ceremonija įvyko 2022 m. gegužės 4 d. Apie iniciatyvas, už kurias įteikti apdovanojimai, ir į trumpąjį sąrašą įtrauktas iniciatyvas, taip pat su COVID-19 įtaka psichikos sveikatai susijusias iniciatyvas, rašoma brošiūroje.
